Įgyvendinant šią programą, pagal kurią taip pat numatoma
uždaryti Lisabonoje įsikūrusį vieną iš trijų Aljanso jungtinių
pajėgų štabų ir pertvarkyti Turkijoje esančią Izmiro oro
pajėgų bazę į sausumos pajėgų vadavietę, bus panaikinta daugiau
nei 4 tūkst. karinių pareigybių.
NATO planuoja uždaryti sausumos pajėgų bazes Vokietijos mieste
Heidelberge ir Ispanijos sostinėje Madride, taip pat karo laivyno
bazę Italijos mieste Neapolyje.
Portugalija netekus štabo Lisabonoje, kaip kompensacija bus
įkurtas karinių jūrų pajėgų štabas, nurodė NATO pareigūnai.
Jungtinių pajėgų štabai liks veikti Neapolyje Nyderlandų
mieste Brunsiume. Pagrindinis karinių jūrų pajėgų štabas veiks
Nortvudo karo laivyno bazėje Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinis
oro pajėgų štabas liks Vokietijos mieste Ramšteine.
Šis susitarimas buvo paskelbtas po trečiadienio vakarą vykusio
NATO gynybos ministrų susitikimo. Pasak Aljanso generalinio
sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno,
įgyvendinęs šią programą 28 šalių karinis blokas taps
„lieknesnis, lankstesnis“, taip pat „įperkamesnis“.
NATO pranešime nurodoma, kad įvykdžius šią reformą Aljanso
štabuose dirbančių kariškių postų sumažės nuo 13 tūkst. iki 8
800.
Šios reformos imtasi, pasaulinės ekonomikos krizės paveiktoms
Vakarų šalims stengiantis mažinti išlaidas gynybai.
Sąjungininkes ragina nesitraukti
Tuo metu JAV gynybos sekretorius
Robertas Gates'as ketvirtadienį paragino NATO
sąjungininkes neskubėti išvesti savo karių iš Afganistano, nors
Jungtinės Valstijos pajėgų išvedimą pradeda jau kitą mėnesį.
Mėnesio pabaigoje atsistatydinantis R.Gatesas, dalyvaudamas savo
paskutiniame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, sakė, kad
130 tūkstančių Afganistane dislokuotų karių daro „didžiulę
karinę pažangą sausumoje“ ir pakartojo, kad kol kas dar anksti
kalbėti apie tai, kokią įtaką Osamos bin Ladeno žūtis turi
karui.
„Pakartosiu, esu tikras, kad šiems pasiekimams kyla grėsmė, jei
mes toliau tikslingai, organizuotai ir koordinuotai netęsime saugumo
užtikrinimo perdavimo Afganistano pajėgoms“, - sakė jis per spaudos
konferenciją.
„Nors Jungtinės Valstijos kitą mėnesį pradeda karių
išvedimą, aš patikinau savo kolegas ministrus, kad, iš mūsų
pusės, nebus skubama trauktis, todėl to paties tikimės ir iš savo
sąjungininkų“, - sakė jis.
Kol JAV prezidentas Barackas Obama svarsto karių
išvedimo mastą ir tempą, Vokietijos užsienio reikalų ministras
Thomas de Maiziere'as išreiškė susirūpinimą
dėl galimo amerikiečių karių išvedimo poveikio saugumo kontrolės
perdavimui, jei išvedimas bus per daug staigus.
„Esame truputį sunerimę, kad jeigu jis (kariuomenės mažinimas)
bus per staigus, negalėsime įgyvendinti numatytos strategijos.
Tikimės, kad Amerikos prezidentas žengs nedidelį žingsnį“, -
sakė ministras.
Klausimas, kokią dalį kariuomenės išvesti iš Afganistano,
suskaldė B.Obamos administraciją. R.Gatesas nepritaria Baltųjų
rūmų patarėjams, kurie siūlo ženkliai sumažinti 100
tūkstančių JAV karių kontingentą Afganistane, kur dar yra
dislokuota 30 tūkstančių kitų užsienio šalių karių.
Tuo tarpu R.Gatesas ir kariuomenės vadai laikosi nuomonės, kad
karių skaičiaus padidinimas tik neseniai davė teigiamų rezultatų
beveik 10 metų trunkančiame kare, todėl jų išvedimas turėtų
vykti iš lėto ir atsargiai.
Kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai mano, kad O.bin Ladeno
žūtis ir augantis biudžeto deficitas yra pakankamai tvirti
argumentai staigiam JAV kariuomenės skaičiaus Afganistane
sumažinimui.
Tačiau R.Gatesas pakartojo, kad kol kas dar anksti daryti
išvadas apie O.bin Ladeno žūties įtaką tarptautinei misijai
Afganistane.
Jungtinės Valstijos pradėjo karinius veiksmus Afganistane po
2001 metų rugsėjo 11 d. atakų, kai tuomet Afganistaną valdęs
Talibano režimas neperdavė amerikiečiams O.bin Ladeno, tačiau
Europoje šie veiksmai tapo labai nepopuliarūs.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas
užtikrino, kad afganų pajėgoms saugumo kontrolę
artimiausiomis savaitėmis pradėsiantis perduoti Aljansas, kuris
karinę misiją planuoja užbaigti per trejus metus, nepaliks
Afganistano.
„Išvedimas bus vykdomas neskubant. Tai buvo patvirtina šios
dienos susitikime. Priešingai, ISAF (Tarptautinių saugumo paramos
pajėgų) partnerės tęs savo įsipareigojimus iki galo“, - sakė
NATO vadovas.
Pasak A.F.Rasmusseno, pereinamuoju laikotarpiu vyks „laipsniški
pokyčiai“. Bus išvestos papildomos 40 tūkstančių karių pajėgos,
kurios papildomai buvo įvestos 2009 metais, kariai bus perskirstyti
po skirtingus šalies rajonus arba paskirti vykdyti afganų apmokymus.
Šios permainos keliuose Afganistano rajonuose turėtų prasidėti
jau už kelių savaičių, tačiau tiksli data iki šiol nenurodyta.