Buvo apklausti 1505 žmonės, paklaida sudaro 3 proc.
Baltarusijos valdžia pranešė suėmusi organizatorius ir
vykdytojus dviem dienoms praėjus po sprogimo, pareikšdama, kad šis
nusikaltimas nėra politinio pobūdžio. Balandžio pabaigoje
oficialūs kaltinimai buvo pateikti dviem Baltarusijos piliečiams.
Apklausos rezultatai parodė, kad oficialia versija tiki 29,4
proc. baltarusių, netiki - 54,7 proc. Be to, 22 proc. mano, kad su
sprogimais susijusi Baltarusijos valdžia ir tik 8,1 proc. mano, kad
tai padarė opozicija.
„Šis sprogimas sukėlė daugeliui Baltarusijos žmonių šoką.
Tai, žinoma, reikia kalbėti apie faktorių visumą. Gyvenimas
milijonams baltarusių tapo žymiai neramesnis. Politinės represijos
po rinkimų, valiutų krizė, ekonominės problemos... Įvertinę
pastarųjų 15 metų tendencijas, pamatysime, kad žmonės tampa vis
labiau irzlesni“, - agentūrai „Reuters“ sakė NSEPTI įkūrėjas
Olegas Manajevas.
Apklausa buvo baigta gegužės 20 dieną, iki Baltarusijos rublio
devalvacijos 36 proc. ir po to prasidėjusio infliacijos šuolio.
Apklausa parodė, kad 69,5 proc. baltarusių baiminasi tokių įvykių pasikartojimo ateityje.
„Tai labai rimtas signalas valdžiai. Nerimo lygis visuomenėje
labai aukštas“, - sakė O.Manajevas.
Ankstesnė NSEPTI apklausa, surengta kovo pradžioje, prieš
prasidedant valiutų krizei parodė, kad A.Lukašenkos reitingas po
praėjusių metų rinkimų nukrito 10 proc.
A.Lukašenka sprogimą ir gilią valiutų krizę, kuri
Baltarusijoje tęsiasi nuo kovo vidurio, vadino tų pačių įvykių
grandine, ragindamas stiprinti discipliną ir tvarką šalyje,
laikydama tai visų problemų sprendimo vaistu.