„Remiantis preliminaria informacija, nužudytasis yra Jurijus
Budanovas“, - sakoma Tiriamojo komiteto pranešime.
Šis incidentas įvyko Maskvos pietvakarinėje dalyje esančiame
Komjaunimo prospekte apie 12 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min.
Lietuvos) laiku.
Kaip papasakojo „Interfax“ šaltinis, kai J.Budanovas išėjo iš
notarų kontoros prie Komjaunimo prospekto 38/16 numeriu pažymėto
namo, prie jo pribėgo žudikas ir iššovė iš pistoleto su
duslintuvu jam į galvą.
Užpuolikas nuvažiavo, kaip spėjama, automobiliu „Mitsubishi
Lancer“.
Vėliau pareigūnai rado žudikų automobilį ir jame numestą pistoletą su duslintuvu.
Naujienų portalas lifenews.ru pranešė, kad žudikas šovė į
J.Budanovą šešis kartus tiesiai iš automobilio. Keturios kulkos
pataikė aukai į galvą. Kiek žmonių sėdėjo baltos spalvos
užsienietiškame automobilyje, kol kas nežinoma. Kelias minutes
automobilis laukė aukos namo kieme.
Vėliau automobilis buvo rastas paliktas netoli nusikaltimo
vietos, šalia Dovatoro gatvės 1-ojo namo. Automobilis buvo apsuptas,
ji apžiūri ekspertai-kriminalistai. Operatyviniai darbuotojai ir
tyrėjai ieško išorinio stebėjimo kamerų, kurios buvo netoli
nužudymo vietos.
Šio kariškio , kuris per antrąjį Čečėnijos karą vadovavo
160-ajam gvardijos tankų pulkui, 2000 metais įvykdytas 18-metės
čečėnės Elzos Kungajevos nužudymas šalyje sulaukė didelio
atgarsio ir tapo sistemingo kariškių smurto šioje Kaukazo
respublikoje simboliu.
2000 metų pavasarį pulkininkas buvo areštuotas. 2003 metų
liepos 23 dieną jis buvo pripažintas kaltu E.Kungajevos pagrobimu ir
nužudymu ir nuteistas dešimt metų kalėti. Teismas taip pat
panaikino J.Budanovui pulkininko laipsnį ir Narsos ordiną.
Nuteistasis kelis kartus buvo pateikęs malonės prašymą, bet
jis būdavo atmetamas. 2008 metų gruodžio 24 dieną Dimitrovgrado
teismas vis dėlto patenkino J.Budanovo prašymą paleisti į laisvę
pirma laiko lygtinai.
J.Budanovas buvo paleistas iš kalėjimo 2009 metų sausio 15
dieną atlikęs tik dalį iš dešimties metų laisvės atėmimo
bausmės.
Dėl šio sprendimo piktai protestavo Rusijos žmogaus teisių
aktyvistai.
