2009 spalio 3 dieną pasibaigus susišaudymui prie Keatingo
(Kitingo) bazės netoli sienos su Pakistanu, aštuoni JAV kariai buvo
žuvę, dar 22 - sužeisti. Penktadienį paskelbtoje kariškių
atlikto šio incidento tyrimo ataskaitoje sakoma, kad 53 amerikiečiai
Keatingo poste didvyriškai kovėsi, atremdami šimtų sukilėlių
puolimą, tačiau dokumente taip pat kaltinami JAV pajėgų vadai,
palikę savo karius pažeidžiamose pozicijose.
Tuo tarpu tyrėjų apklausti amerikiečiai kariai skundėsi dėl
afganų karių elgesio.
Jungtinės Valstijos nuo 2001 metų išleido milijardus dolerių
Afganistano armijos ir policijos įrangai bei mokymams. Su
sukilėliais ir teroristais gebančioms kautis afganų pajėgoms JAV
prezidento Baracko Obamos administracijos plane
priskiriamas esminis vaidmuo, kad būtų galima pradėti išvesti
amerikiečius karius, aukšti JAV nacionalinio saugumo pareigūnai,
savo ruožtu, optimistiškai kalba apie pasiektą pažangą.
Tuo tarpu mūšio Keatingo bazėje tiesioginių liudininkų
parodymai, pateikiami naujojoje ataskaitoje, piešia visai kitokį,
itin kritišką paveikslą.
Bene griežčiausiai padėtį nupasakojo Keatingo poste budėję
du Latvijos kariai, atsakingi už daugiau nei 30 afganų karių
apmokymą kalnuotoje Nuristano provincijoje esančioje bazėje. Po
mūšio apklausti latviai pasakojo JAV tyrėjams, kad afganų kariams
stinga „disciplinos, motyvacijos ir iniciatyvos“.
Keatingo postą paryčiais užpuolė apie 300 sukilėlių,
ginkluotų raketiniais granatsvaidžiais, minosvaidžiais ir
automatais. Latviai pasakojo, jog užvirus mūšiui jie matė, kaip
trys afganų kariai laukė prie greitosios pagalbos posto, kol jiems
bus sutvarstyti menki įbrėžimai, o vieno afganų būrio seržantas
tūnojo susirietęs kūdikio pozoje pastato kampe.
Vėliau, atidarę vieno pastato duris, latviai rado kelis kitus
afganus karius ir apsaugininkus, sėdinčius ant lovų ir „neramiai
laukiančius“. Nė vienas iš jų neturėjo ginklų ir net neketino
gintis, kai atsivėrė durys. Kituose pastatuose instruktoriai taip
pat rado afganų karių „po vieną ar du besislepiančių po
antklodėmis, susirietusius kūdikio pozoje“.
Po mūšio afganų kariai JAV armijos sraigtasparniu buvo išskraidinti į kitą bazę, o jų išsipūtusiuose daiktamaišiuose rasta baltyminių gėrimų, skaitmeninių fotoaparatų ir kitų asmeninių daiktų, priklausiusių amerikiečiams, liudininkai
pasakojo tyrėjams.
„Daugumoje daiktamaišių buvo daiktų, pavogtų iš amerikiečių
kareivinių“, - apibendrinama ataskaitoje.
Šio dokumento 19 puslapių išvadose nurodoma, jog Keatingo
bazėje prieš prasidedant mūšiui buvo 20 afganų karių. Tačiau su
afganais nuolat dirbę latviai sakė, kad jų buvo 36. Po mūšio
suskaičiuotas 21 afganas, dar trys buvo nukauti, o 15 kitų buvo
dingę, sakė liudininkai.
Pateikti dokumentai rodo, kad po šio incidento Afganistane
dislokuotų tarptautinių pajėgų tuometis vyriausiasis vadas JAV
generolas Stanley McChrystalas (Stenlis Makristalas) patvirtino
sprendimą nubausti karininkus: kapitoną, majorą, pulkininką
leitenantą ir pulkininką. Siekiant užtikrinti šių kariškių
privatumą, jų pavardės buvo ištrintos šios ataskaitos kopijose,
paskelbtose JAV Centrinio štabo tinklalapyje.
Tyrimas atskleidė, jog 61-ojo JAV kavalerijos pulko 3-ojo
eskadrono B būrio kariai buvo įkurdinti „taktikos požiūriu
neapginamose pozicijose“, kad vykdytų „neaiškią užduotį“.
Tyrėjai nurodė, kad likus kelioms savaitėms iki antpuolio buvo
gauta pranešimų apie didelių priešo pajėgų susitelkimą netoli
Keatingo bazės ir jų pasiruošimus mūšiui. Šie raportai buvo
perduoti vyresniems vadams, „tačiau atsakas buvo netinkamas ir
galiausiai dėl žvalgybos nesėkmės nesugebėta paruošti dalinio
atremti priešo veiksmus“, sakoma paskelbtuose dokumentuose.
Šią nesėkmę tikriausiai lėmė vadai, kurie neskyrė reikiamo
dėmesio pranešimams apie galimus antpuolius. Dalinys dažnai gaudavo
pranešimų apie Keatingo bazę besiruošiančius pulti maždaug 100
kovotojų, tačiau pasirodydavo tik keli. Dėl šios priežasties
žvalgybos pranešimai nebuvo vertinami rimtai.
Tyrimas taip pat parodė, kad Keatingo postą gynė per mažai
karių. Šią bazę planuota uždaryti, todėl užtvaros ir kitokios
gynybinės priemonės aplink ją nebuvo įrengtos, „nes jų būtų
reikėję ribotą laiką“, sakoma ataskaitoje. Sprendimas apleisti
šį postą netiesiogiai „susilpnino bazės gynybą ir parengtį“, tad
ji tapo lengvu taikiniu priešų atakai, nustatė tyrėjai.
Nors S.McChrystalas patvirtino sprendimą nubausti už nesėkmę
Keatingo bazėje atsakingus karininkus, generolas gyrė jų ankstesnę
tarnybą ir pripažino, kad mūšio aplinkybės buvo nepalankios.
2009 gruodį paskelbtame tarnybiniame rašte S.McChrystalas
nurodė pripažįstantis, kad Keatono bazės gynybai vadovavusiems
karininkams buvo patikėtos „itin sudėtingos užduotys ir nepaprasta
atsakomybė... sudėtingoje kovinėje aplinkoje“.
S.McChrystalas buvo atšauktas iš posto praeitą vasarą, kai
vienas žurnalas paskelbė anoniminių liudininkų pasakojimus, esą
generolas kritikavo B.Obamos nacionalinio saugumo komandą.
Tačiau netgi esant palankiausioms aplinkybės Keatono bazės
gynyba per didelio masto puolimą būtų buvusi sudėtinga. Ši bazė
buvo įsikūrusi giliame, aukštumų apsuptame slėnyje, nuo kurių
ją buvo patogu apšaudyti priešui. Tuo pačiu metu buvo užpultas
netoliese esantis JAV stebėjimo postas „Fritsche“, kuriame kariai
praktiškai neturėjo kur pasislėpti, nurodė tyrėjai.
„Tai buvo blogiausia vieta kovinėms pozicijoms, kokią esu matęs
per 19 metų, - tyrėjams sakė B būrio vyresnysis seržantas. - Ši
vieta neturėjo būti pasirinkta netgi palankiausiomis sąlygomis.“
Parodymus davusių liudininkų vardai paskelbtoje ataskaitoje
neminimi.
Kai prasidėjo šis mūšis, B būrio karių jau neturėjo būti
Keatingo bazėje. S.McChrystalas norėjo uždaryti atokius postus ir
sutelkti JAV pajėgas tankiau gyvenamose Afganistano vietovėse,
siekiant apginti civilius gyventojus. Keatingo bazė turėjo būti
uždaryta 2009 metų liepą arba rugpjūtį, tačiau šis žingsnis
buvo atidėtas, kai pajėgų perkėlimui reikalingos priemonės ir
ištekliai buvo nukreipti kitoje vietovėje afganų saugumo pajėgų
vykdomai operacijai.
Keatingo bazė buvo uždaryta praėjus trims dienoms po atakos.