Dauguma apklausų rengėjų tikisi, kad AKP, kurios pozicijas
sustiprino šalies ekonominis stabilumas, pasieks lengvą pergalę ir
neteks tik labai nedidelės balsų dalies, palyginti su 47 proc.
2007-ųjų rinkimuose gautų balsų.
Maždaug 73 mln. gyventojų turinčioje Turkijoje rinkėjų yra
daugiau kaip 50 milijonų. Jie sekmadienį gali balsuoti beveik 200
tūkst. rinkimų apylinkių.
„Mano balsas atitenka AKP - už tarnavimą mums ... Dabar galiu
eiti į bet kokią ligoninę ir man nebereikia laukti eilėse“, -
sakė 40 metų krautuvininkas Aydinas.
Jis kalbėjo vienoje mokykloje Stambulo Uskudaro rajone, kur
stiprios AKP pozicijos ir kur didelė minia laukė, kol savo balsą
atiduos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas.
Paskutinė rinkimų apylinkė bus uždaryta 14 val. Grinvičo (17
val. Lietuvos) laiku, o preliminarūs 550 vietų parlamento rinkimų
rezultatai turėtų paaiškėti po 18 val. Grinvičo laiku, bet
pareigūnai paprastai leidžia žiniasklaidai apytikrius rezultatus
paskelbti anksčiau.
Apklausų rengėjai prognozuoja, kad AKP laimės 45-50 proc.
balsų.
57 metų charizmatiško premjero R.T.Erdogano populiarumą iš
esmės lėmė puiki šalies ekonomikos būklė.
Turkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 metais augo
įspūdingus 8,9 proc. - sparčiau nei vyko pasaulinis atsigavimas, o
nuo 2002-ųjų, kai R.T.Erdogano vadovaujama AKP partija atėjo į
valdžią, BVP vienam gyventojui padvigubėjo.
Rinkimų kampanija vyko be didelio entuziazmo, bet pastaruoju metu
buvo sukelti keli pigūs skandalai, tarp jų - skandalas dėl sekso
įrašo, privertęs prieš rinkimus atsistatydinti dešimt
Nacionalistinės veiksmo partijos (MHP) narių.
Slapta nufilmuoti keturių MHP narių nesantuokiniai nuotykiai
buvo paviešinti internete ir partijoje sukėlė didelį triukšmą.
Pagrindinė sekmadienio balsavimo problema yra tai, kiek vietų
laimės AKP - liberali uždrausto islamistų judėjimo atšaka. Jai
reikia didelės persvaros parlamente, kad galėtų pakeisti
konstituciją.
Tačiau R.T.Erdogano pažadas priimti liberalesnę konstituciją
buvo sutiktas su abejonėmis, nes jis atsisakė nurodyti, kokių
reformų prireiks pereinant prie prezidentinės sistemos ir jam
turbūt liekant aukščiausiame valstybės poste.
R.T.Erdoganas, kuris vienu metu buvo Europos Sąjungos reikalautų
demokratinių reformų varomoji jėga, sukėlė įtarimų dėl savo
būsimo kelio, nes pradėjo demonstruoti vis didesnę netoleranciją
kritikai, nuolat užsipulti žiniasklaidą ir plačiau vartoti
religinę retoriką.
AKP siekia turėti mažiausiai 330 iš 550 vietų parlamente - tai
sudarytų sąlygas partijai priimti konstitucijos pataisas be kitų
partijų paramos ir teikti naująjį tekstą referendumui.
Dviejų trečdalių dauguma - 367 vietos - sudarytų sąlygas
priimti konstitucijos pataisas vienašališkai.
Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP),
kuriai vadovauja populiarus naujasis pirmininkas Kemalis Kilicdaroglu, per rinkimų kampaniją žadėjo
demokratines reformas ir teigė, kad AKP verčia Turkiją „policine
valstybe“.
CHP rinkėjai prie balsadėžių reiškė panašias abejones.
„Užtenka. Mums jau gana bauginimų. Noriu šalies, kurioje
galėčiau gyventi be baimės“, - turtingame Ankaros rajone Čankajoje
sakė penktą dešimtį metų einanti mokytoja Meryem.
Apklausų organizatoriai sako, kad CHP turi galimybę padidinti
savo balsų skaičių nuo 20 iki beveik 30 proc. ir taip padėti
sutrukdyti AKP gauti didelę persvarą.
Kurdų taikos ir demokratijos partijos remiami, bet
nepriklausomais įsiregistravę kandidatai, kurie tokiu būdu siekė
apeiti nustatytą „slenkstį“, savo turimų vietų skaičių
parlamente turėtų padidinti nuo 20 iki galbūt 30.