Belgijai vyriausybės nereikia - šalis jau metus gyvena be valdžios

Belgija birželio 13 dieną minėjo keistą, liūdną ir net kiek komišką sukaktį - vienerius metus be vyriausybės. Jos nepavyksta suformuoti nuo pernai birželio 13 d. įvykusių parlamento rinkimų.

Belgijai vyriausybės nereikia?

Visos politikų pastangos ir net aštuonios karaliaus Alberto II paskirtos derybų „taikdario“ misijos ligi šiol pasirodė bergždžios.

Šalies politikai - prancūzakalbiai valonai ir olandiškai kalbantys flamandai - ištisus metus ieško, bet neranda menkiausio, nors ir klibančią vyriausybę sulipdyti leidžiančio sutarimo.

„Prieš metus lažybose niekas nebūtų statęs nė euro už galimybę, kad Belgija šiandien toliau gyvens be vyriausybės. Bet dabar tai - faktas. Belgija vis dar čia, ji neišgaravo, ji tik tapo mažiau ... belgiška“, - su kartėliu vedamajame vakar rašė nacionalinis dienraštis prancūzų kalba„Le Soir“.

Didžiausiu stabdžiu nuo pat pradžių tapo nesutarimai tarp valonų ir flamandų dėl esminės, Belgijos ateitį ir regionų autonomiją turinčios lemti valstybės reformos.

Turtingesnis Flandrijos regionas siekia įgyti kiek įmanoma daugiau autonomijos, o valonai laikosi įsikibę senų federalinių struktūrų ir reikalauja nacionalinio solidarumo.

„Nesutarimai tarp flamandų ir valonų seni. Bet pastarieji rinkimai, kuriuose neregėtų rezultatų pasiekė už Flandrijos atsiskyrimą atvirai pasisakantis Naujasis flamandų aljansas (NVA) juos labai stipriai paryškino. Nuo šiol Belgija gyvena tarsi dviejose atskirose planetose“, - „Lietuvos rytui“ aiškino „Le Soir“ politikos skyriaus vadovė Veronique Lamquin.

Derybininkai liko abejingi ir įvairioms iš savęs pasišaipyti mokančių piliečių iniciatyvoms. Siekdami sugėdinti savo politikus, vyrai Belgijoje auginosi barzdas, moterys skelbė sekso streiką, studentai gatvėse rengė striptizo šou, vakarones ir demonstracijas.

Šiuo metu toliau vyksta viktorina „Belgatron“, kviečianti pasitikrinti žinias apie savo šalį. Jos nugalėtojui juokais žadamas premjero postas.

Tačiau V.Lamquin pastebėjo, jog ir pilietinės akcijos Belgijoje vyksta tik kartas nuo karto. Jos neišsiplėtė į tvirtą, aiškius reikalavimus turinčią protesto bangą. „Šiandien Belgijoje - išeiginė. Todėl galiu lengvai lažintis, jog dauguma belgų apie metines be vyriausybės atsibudę nė nepagalvojo“, - sakė apžvalgininkė.

Nepajusti, kad jau metus gyvena be vyriausybės belgai iš tiesų gali. Skubius kasdienius Belgijos reikalus tvarko dar pernai balandį atsistatydinusio flamando krikščionio demokrato Yves'o Leterme'o vadovaujama vyriausybė.

Belgams toliau mokamos pensijos, socialinis ir sveikatos draudimai. Nemažai įgaliojimų, tarp jų švietimo srityje, turi regioninė ir vietos valdžia, todėl kasdieniame gyvenime vyriausybės trūkumo belgai nejaučia.

Gal todėl pasaulinį gyvenimo be vyriausybės rekordą pagerinusi Belgija iš politinės aklavietės ir toliau nemato jokios išeities.

Gal net atvirkščiai - laikui bėgant susitarimo galimybės, atrodo, tolsta kaip miražas. Dauguma pripažįsta, jog net dėl skyrybų Flandrijos ir Valonijos politikai niekaip nesugebėtų susitarti.

V.Lamquin mano, jog iš krizės Belgija bus priversta vienaip ar kitaip ropštis nuo rudens pražios. Finansinių rinkų spaudimo ir Europos Komisijos raginimų pagaliau imtis struktūrinių pensijų ir kitų reformų toliau ignoruoti bus neįmanoma.

„Galimi du scenarijai. Vasara - ramus, mažiau įvairiausio spaudimo turintis metas. Jis gali būti palankus deryboms. Bet jeigu susitarti vėl nepavyks, teks konstatuoti, jog toliau derėtis nebeįmanoma. Kiek gi galima?

Reikės ieškoti kito sprendimo. Įmanoma, jog kitąmet bus rengiami nauji parlamento rinkimai arba laikinajai vyriausybei bus suteikta daugiau galių. Šalies skilimas taip pat lieka vienas iš galimų scenarijų“, - į Belgijos ateitį žvelgė žurnalistė.

AKLAVIETĖ. Valonai ir flamandai nesusitartų net dėl skyrybų

Parama nacionalistams didėja?

Vyriausybės neturinčios šalies rekordas anksčiau priklausė Irakui. Užpernai vyriausybė ten atsirado prabėgus 289 dienoms po rinkimų.

 Pasaulinį rekordą paderinusi Belgija be vyriausybės gyvena nuo 2010 m. birželio 13-osios, kai vyko parlamento rinkimai. Iraką ji aplenkė dar kovo 29 dieną.

 Per minėtus rinkimus olandiškai kalbančiame Flandrijos regione, kur gyvena apie 60 proc. belgų, už Flandrijos nepriklausomybę kovojanti ppolitinė jėga -Naujasis flamandų aljansas (NVA) surinko 28,3 proc. balsų.

Belgijos parlamento Deputatų rūmuose NVA iškovojo 27 vietas iš 150 esančių ir tapo didžiausia Belgijos partija. Iš viso separatistinės Flandrijos partijos gavo 40 vietų.

 Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, jog dabar už NVA balsuotų 33 proc. Flandrijos belgų. O šios partijos lyderio Barto de Wevero populiarumas dabar siekia 53 procentus.