Kaip rodo neoficialūs rezultatai, islamiškas šaknis turinti
Teisingumo ir plėtros partija (AKP) per sekmadienį vykusius rinkimus
surinko 49,9 proc. balsų.
AKP per šiuos rinkimus pasiekė iki šiol geriausią rezultatą
ir tapo pirmąja partija Turkijoje, likusią vadovauti trečiai
kadencijai iš eilės ir netgi padidinusiai savo populiarumą.
Tačiau nuo 2002 metų Turkijai vadovaujančiai AKP pritrūko
keturių mandatų 550 vietų parlamente, kad įgytų 330 deputatų
daugumą ir galėtų imtis esminio konstitucijos pertvarkymo,
nesikreipdama pagalbos į kitas partijas.
„Žmonės... pasiuntė mums žinią, jog nauja konstitucija
turėtų būti kuriama bendru sutarimu, konsultacijose ir derybose“, -
R.T.Erdoganas sekmadienio vakarą sakė pergalės kalboje iš AKP
būstinės balkono Ankaroje.
„Mes neužversime savo durų ir kreipsimės į opoziciją“, -
pridūrė jis.
Nauja liberali konstitucija Turkijoje, kuri siekia įstoti į
Europos Sąjungą (ES), turėtų pakeisti šiuo metu galiojantį
pagrindinį šalies įstatymą - 1980 metais įvykdyto karinio
perversmo palikimą. Šis žingsnis buvo vienas iš svarbiausių AKP
priešrinkiminių pažadų, nors R.T.Erdoganas atsisakė išsamiau
paaiškinti, kokias pataisas ketinama priimti.
Pagrindinė opozicijos jėga - centro kairioji Respublikonų
liaudies partija (CHP) - per šiuos rinkimus liko antroji, surinkusi
25,9 balsų ir užsitikrinusi 135 vietas parlamente. Trečioje vietoje
atsidūrė Nacionalistinė veiksmo partija (MHP), gavusi 13 proc.
balsų ir 53 vietas.
Savo pozicijas taip pat smarkiai sustiprino Kurdų taikos ir
demokratijos partija (BDP): jos atstovai, kurie rinkimuose dalyvavo
kaip nepriklausomi kandidatai, šalyje surinko daugiau negu 10 proc.
balsų, reikalingų patekti į parlamentą. Šios partijos deputatų
padaugės nuo 20 iki 36.
BDP palaikymas gali būti itin svarbus kuriant naują
konstituciją, kurioje, pasak šios partijos, kurdai turi būti
pripažįstami atskira bendruomene, užtikrinant jos autonomiją.
R.T.Erdohanui gresia didelis konfliktas su kurdais: kalinamas
šios etninės bendruomenės sukilėlių lyderis Abdullah Ocalanas pažadėjo, kad po rinkimų „atsivers pragaras“,
jeigu nepastovūs vyriausybės pareigūnų kontaktai su juo neperaugs
į rimtas derybas.
Tuo tarpu Turkijos dienraščiai šlovino R.T.Erdogano pergalę.
Liberaliojo sparno dienraštis „Radikal“ premjerą praminė
balsadėžių meistru, o vyriausybės politiką palaikantis
laikraštis „Sabah“ skelbė: „Pirmyn, šeimininke!“
Abu dienraščiai perfrazavo R.T.Erdogano pasisakymus per rinkimų
kampaniją, kad įgijęs teisę vadovauti vyriausybei trečiąjį
kartą taptų „meistru“, nes esą ankstesnes dvi buvo „mokinys“ ir
„brigadininkas“.
Tačiau kai kurie apžvalgininkai reiškė abejones dėl premjero
kalbų apie dialogą, atkreipdami dėmesį į jo didėjantį
nepakantumą kritikai ir autoritarines tendencijas, nors susitaikymo
pažadai buvo skelbiami ir anksčiau.
„Jeigu ministras pirmininkas nori vadovauti šiai šaliai taikoje,
jis turėtų žinoti ir niekada neužmiršti, jog yra kiti 50
procentų, - rašo dienraščio „Hurriyet“ apžvalgininkas Mehmetas
Yilmazas. - Ar premjeras pajėgs susitaikyti su
mintimi, jog esama žmonių, kurie galvoja ne kaip jis?“
Turkijoje šiuo metu kalinami dešimtys žurnalistų, o AKP
oponentams taip pat kelia nerimą palaipsniui griežtinama interneto
ir alkoholio pardavimo kontrolė bei precedento neturinti opozicijos
narius kompromituojančios vaizdo ir garso įrašų viešinimo banga,
prie kurios, kaip daugelis mano, pridėjusi rankas AKP.
Tuo tarpu R.T.Erdoganas savo pergalės kalboje stengėsi
išsklaidyti šiuos nuogąstavimus.
„Niekas neturėtų abejoti, kad (ginti) tiek už mus balsavusių,
tiek nebalsavusių gyvenimo būdą, tikėjimą ir bertybes man bus
garbės reikalas“, - pabrėžė jis.