„Air France“ tragedijos aukų palaikai į Prancūziją bus atgabenti ketvirtadienį

“Correio Braziliense” ir lrytas.lt inf.
Pranešta, jog praėjus daugiau nei dvejiems metams po „Air France“ lėktuvo katastrofos, kurios metu žuvo 228 daugiau nei trisdešimties valstybių piliečiai, birželio 16-ąją 104 iš vandens iškeltų žuvusiųjų palaikų „L‘Ile de Sein“ laivu turėtų būti atgabenti į Prancūzijos pietryčiuose esantį Bajonos uostą.
Gegužės pabaigoje dalis tragedijos aukų artimųjų išreiškė pasipiktinimą dėl prastai organizuoto katastrofos aplinkybių tyrimo.
Daugiau nuotraukų (1)
Laivas, priklausantis Prancūzijos tyrimų ir analizės biurui (BEA), paskutinį tragedijos aukų palaikų iškėlimo etapą baigė birželio 3-ąją. „Air France“ lėktuvo katastrofos metu žuvusių asmenų kūnus teko kelti iš beveik 4000 metrų gylio.
Iš Bajonos nukritusio lėktuvo dalys bus gabenamos į Tulūzą, Generalinės ginkluotės direkcijos (DGA) angarą, o tragedijos aukų palaikus specialiu transportu perveš į vietos Teismo medicinos institutą.
Prancūzijos tyrimų ir analizės biurui patikėtas techninis 2009-ųjų birželio 1 d. įvykusios „Air France“ lėktuvo katastrofos tyrimas. Prancūzijos karinės policijos duomenimis, iš Atlanto vandenyno dugno nuo šių metų balandžio pabaigos iki birželio pradžios buvo iškelti 104 žuvusiųjų palaikai. Netrukus po nelaimės pavyko ištraukti penkiasdešimties aukų kūnus taigi, bendras iškeltų palaikų skaičius siekia 154. Itin stipriai suirę 74 asmenų palaikai nepaisant pastarųjų šeimos narių prieštaravimų bus palikti vandenyno dugne.
Į Prancūziją atgabenti tragedijos aukų palaikai bus identifikuojami ilgo mokslinio bei juridinio proceso metu, Prancūzijos nacionalinės karinės policijos kriminalistinių tyrimų centro (IRCGN) vadovo Francois Daoust’o teigimu, žuvusiųjų tapatybės nustatymas gali užtrukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių.
Pasak F.Daoust’o, teisinės-medicininės operacijos bus vykdomos prižiūrint dviems teisininkams, Sylvie Zimmermannui bei Yannui Daurelle’iui, dalyvaujantiems bylos, kurioje „Air France“ kaltinama nepakankamai užtikrinusi keleivių saugumą skrydžio metu, taigi, prisidėjusi prie tragedijos.
Kaip ir kitų katastrofų atveju (nukritęs „Concorde“ lėktuvas 2000-aisiais, cunamis Azijoje 2004-aisiais, žemės drebėjimas Haityje 2010-aisiais), aukų tapatybės nustatymas priklausys nuo duomenų „iki mirties“ bei „po mirties“ palyginimo – pastarąją procedūrą numatoma patikėti nepriklausomų medikų grupei. Palaikai galės būti identifikuoti tik po detalios dviejų duomenų tipų analizės bei palyginimo.
Ikimirtiniai duomenys susideda iš informacijos, surinktos padedant aukos artimiesiems bei medikams, kurie rūpinosi asmens sveikata jam esant gyvam: artimųjų DNR, asmens medicininės kortelės įrašais.
Vadinamuosius pomirtinius duomenis surenka teismo medicinos ekspertų komanda: iš išlikusių aukos audinių išgaunamas DNR pavyzdys. Vėliau ikimirtiniai ir pomirtiniai duomenys detaliai išanalizuojami specialios kompiuterio programos, indikuojančios jungtis tarp dviejų duomenų tipų. Remiantis pastarosios programos atliktos analizės rezultatais, nustatoma žuvusio asmens tapatybė.
F.Daoust’as prisimena, jog prieš dvejus metus vykdyta pirmųjų penkiasdešimties iš vandenyno ištrauktų tragedijos aukų palaikų atpažinimo procedūra užtruko du mėnesius.
Gegužės pabaigoje dalis tragedijos aukų artimųjų išreiškė pasipiktinimą dėl prastai organizuoto katastrofos aplinkybių tyrimo. Aukų artimieji taip pat teigia esantys nuvilti sprendimo palikti dalį žuvusiųjų palaikų vandenyno dugne užuot juos iškėlus ir identifikavus.
„Air France“ tragedijos aukų artimųjų savitarpio pagalbos ir solidarumo asociacijos viceprezidentas Robertas Soulas sakė, jog dalis žuvusiųjų šeimos narių primygtinai reikalauja iškelti net ir itin stipriai suirusius žmonių palaikus tam, kad galėtų juos palaidoti, kiti, priešingai, prašo neliesti prastai išsilaikiusių tragedijos metu gyvybės netekusių artimųjų kūnų ir leisti jiems ilsėtis ramybėje Atlanto dugne.
Interviu prancūzų leidiniui „Le Parisien“ vieno iš katastrofos metu žuvusių asmenų motina bei sesuo sakė manančios, jog į vandenyno dugną nugrimzdusių lavonų nereikėtų liesti – pavyzdžiui, daugelis jūrininkų laikosi tradicijos netraukti skenduolių palaikų, tokiu būdu išreikšdami pagarbą mirusiajam.
BEA šiuo metu intensyviai analizuoja gegužės pradžioje iš vandenyno dugno iškeltų nelaimės ištikto orlaivio juodųjų dėžių duomenis. Pasak neseniai paviešintų preliminaraus tyrimo rezultatų, lėktuvas krito maždaug tris minutes. Tikslios katastrofos priežastys vis dar nenustatytos. Tikimasi, jog iki šiol nežinomos nelaimės aplinkybės bus paviešintos šių metų liepos pabaigoje baigus rengti galutinę tyrimo ataskaitą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.