Neįvardijamas buvęs saugumietis Maskvos laikraščiui tvirtino, jog pagal nusikaltimo braižą buvusį pulkininką nužudė ne čečėnai. Taip pat pašnekovas nemano, kad tai buvo eilinis užsakytas „komercinis“ nužudymas. „Čečėnai būtų pasirinkę pigesnį būdą ir nebūtų skyrę tiek laiko kruopščiam pasirengimui. Paprasti samdomi žudikai veikia ne taip“, - teigia šaltinis.
Ekspertas įsikibęs vienintelės versijos - nužudymo organizatoriai siekė provokacijos, tačiau tai nebuvo nacionalistų užmačios, kaip kad skelbia valdžios atstovai.
Jo manymu, ši provokacija yra skirta grandininei reakcijai sukelti - iššaukti kitus įvykius, kurie tarsi suliptų į didelį sniego rutulį, smogiantį visai kitoje vietoje. Iki to laiko pirmąjį įvykį bus visi pamiršę arba net nesusies su J.Budanovo nužudymu.
Saugumo ekspertas atkreipia dėmesį į neeilines nužudymo detales. Anot jo, šeši šūviai atlikti greitai judant, bet labai tiksliai - keturios kulkos pataikė į galvą, dvi į krūtinę.
Tai rodo, kad žudikas yra įvaldęs gana retą šaudymo metodą - dupletą, suporuotus šūvius, kai per labai greitai, per trumpą laiko tarpą, nuleistukas nuspaudžiamas du kartus. Kulkos lėkė kone viena paskui kitą. Dar du šovinius žudikas paliko ginkle, kad galėtų sėkmingai pasitraukti. Todėl ir ginklo nenumetė nusikaltimo vietoje.
Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje taip šaudyti dupletais moko tik dviejose struktūrose - karinėje kontržvalgyboje ir Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje (GRU). Be to, šie įgūdžiai nebuvo prieinami visiems. Pašnekovas priduria, kad rusų kontražvalgyboje nebeliko specialistų, kurie gerai išmanytų ir mokytų šio šaudymo metodo.
Apie aukštą žudikų lygį liudija ir tai, kad darydami nusikaltimą jie nė akimirkai neatsuko savo veidų į filmavimo kameras. Buvo kruopščiai parengę atsitraukimo planą, o automobilį paliko vietoje, kur nėra filmavimo kamerų. Nusikaltėliai padegė savo automobilį, tačiau mašina nesudegė iki galo. „To ir nereikėjo, nes svarbiausia buvo sudeginti tą salono dalį, kurioje buvo galima aptikti pėdsakų ir įkalčių“, - aiškina buvęs saugumietis.
Po to žudikai greičiausiai sėdo į netoliese esančią mašiną ir nurūko toliau.
Taip pat tyrėjų dėmesį patraukė faktas, jog nusikaltėliai mašiną buvo ypatingai parengę - ji buvo tiksli kito, Maskvoje esančio, automobilio kopija - tokie patys numeriai, spalva. Peržiūrėję filmuotą medžiagą ir užfiksavę numerius, pareigūnai ėmė ieškoti „Mitsubishi Lancer“ ir automobilio savininko Aleksandro Melnikovo. Vyrui buvo didelė staigmena, kai jis sužinojo, kad pulkininko žudikai neva naudojosi jo automobiliu.
Kriminalistai tik vėliau suprato, kad žudikai buvo pasidarę A.Melnikovo „Mitsubishi“ kopiją ir taip suklaidino tyrėjus.
Apie profesionalumą byloja ir kita detalė: žinodami, kad koviniai ginklai gali būti lengviau susekami, žudikai naudojo dujinį pistoletą „Iž“ pritaikytą šaudyti koviniais 9 milimetrų kalibro šoviniais. Šūvių garsą nuslopino duslintuvas.
Tačiau tyrėjai tikisi, kad ginklas padės rasti bent menką siūlo galą. Jie aiškinasi, kas galėjo taip perdirbti ginklą ir pagaminti būtent tokį duslintuvą.
Buvęs pulkininkas 47 metų J.Budanovas 2003 metų liepą Šiaurės Kaukazo karinės apygardos teismo buvo nuteistas 10 metų kalėti už 18-metės čečėnės Elzos Kingajevos pagrobimą, išžaginimą ir nužudymą.
2009 metų sausį jis buvo paleistas į laisvę pirma laiko. Žudiko kulkos jį pakirto birželio 10 dieną prie įėjimo į notaro kontorą, Maskvos centre. Filmavimo kameros užfiksavo paskutines J.Budanovo gyvenimo minutes, tačiau pats šaudymo momentas į objektyvus nepapuolė - žudikas slėpė medžių laja.
Pagal liudininkų apibūdinimą, žudikas galėjo būti jaunos išvaizdos, liesas vyras, dėvėjęs sportinius marškinėlius ir šviesią kepuraitę. Prieš nušaudamas J.Budanovą žudikas jį kurį laiką stebėjo būdamas vos už trijų metrų. Buvęs pulkininkas nenujausdamas pavojaus rūkė ir kalbėjo mobiliuoju telefonu.