Nigerijos valdžios atstovai teigia, kad ši religinė grupė nėra vienalytė, todėl labai sunku suprasti, su kuo reikia kalbėtis ir derėtis, bet galiausiai buvo nuspręsta pakviesti tiek esamus, tiek tariamus šios grupės lyderius ir bandyti ieškoti kompromisų.
Šios grupės reikalavimų sąraše yra trys pagrindiniai reikalavimai: pašalinti neseniai išrinktą Borno valstijos gubernatorių, nuteisti pagal Šariją (islamo teisę) buvusį Borno gubernatorių, kuris, jų teigimu, yra atsakingas už tai, kad 2009 m. konflikto metu buvo nužudytas Boko Haram sektos įkūrėjas bei lyderis šeichas Ustazas Mohammedas Yusufas, ir leisti įteisinti griežčiausią Šarijos formą dvylikoje Nigerijos šiaurės valstijų, kuriose dominuoja musulmonai. Pastarasis argumentas grindžiamas tuo, kad šiose valstijose jau ir taip yra įteisinta Šarija, tik ne visose yra taikoma griežčiausia jos forma, o tai, anot jų, iškreipia tikrojo tikėjimo siekinius.
Be šių reikalavimų yra ir dar vienas. Reikalaujama paleisti sulaikytuosius Boko Haram grupuotės narius, laikomus Borno valstijos areštinėse, kurie, kaip manoma, atsakingi už pastarojo pusmečio nusikaltimus.
Boko Haram buvo įkurta 2002 metais Borno valstijoje. Po religinės grupės įkūrėjo Yusufo mirties 2009 m. daugelis manė, jog grupuotė susilpnės, tačiau jos veikla, ypač smurtinė, suaktyvėjo nuo praėjusių metų pabaigos, kai prasidėjo rinkiminės kampanijos į šalies prezidento ir parlamento rinkimus. Kiekvieną mėnesį ši grupuotė prisiima atsakomybę už įvairių politikų ir policijos pareigūnų nužudymus, taip pat už sprogdinimus, kurių daugiausia buvo šiais metais per balandžio mėnesį vykusius rinkimus.
Paskutinis išpuolis, kurį grupuotė prisiėmė, buvo šių metų gegužės 29 d. Boko Haram susprogdino tris bombas (vieną netoli sostinės, kitas šiaurinėse Nigerijos valstijose), kurios simbolizavo jų nusiteikimą prieš krikščionio prezidento inauguraciją ir sekuliarius gubernatorius musulmoniškose valstijose.