Teisių gynėjas pareiškė teisme, kad gindamas teisę į
įtakingo R.Kadyrovo kritiką, gina ir Rusijos piliečių
konstitucinę teisę laisvai pareikšti nuomonę.
Verdiktas beveik metus trukusioje baudžiamojoje Olego Orlovo
byloje paskelbtas kitą dieną, kai buvo palaidotas Maskvoje
nužudytas buvęs Rusijos armijos pulkininkas Jurijus Budanovas,
nuteistas už jaunos čečėnės nužudymą ir tapęs R.Kadyrovo
rūstybės taikiniu.
„Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, galima daryti
išvadą, kad Orlovo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties“, - sakoma
teisėjos Karinos Morozovos verdikte, paskelbtame teisių gynimo
centro „Memorial“, kur dirba O.Orlovas, tinklalapyje.
„O.Orlovas pateikė nuomonę apie R.Kadyrovo, kuris Nataliją
Estemirovą „įžeidinėjo, laikė ją savo asmenine prieše“,
veiksmus. Taigi O.Orlovas tik konstatuoja žinomus jam faktus“, sakoma
išteisinamajame nuosprendyje.
Žiniasklaida cituoja R.Kadyrovo advokatų, kad jie ketina
apskųsti nuosprendį, žodžius. Čečėnijos prezidento sekretorius
spaudai atsisakė duoti komentarų.
Tarptautinės teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“
atstovė Tatjana Lokšina sakė, kad verdiktas gali atgaivinti
sumažėjusį dėl daugybės abejotinų nuosprendžių tikėjimą
teisingumu Rusijoje.
„Mes labai, labai džiaugiamės“, - sakė ji agentūrai „Reuters“.
„Mes įsitikinę, kad tai subalansuotas ir teisingas sprendimas,
labai svarbus Rusijos teisių gynimo bendrijai“.
N.Estemirova, kuri tyrė žmonių pagrobimus Čečėnijoje, 2009
metų vasarą buvo pagrobta ir rasta nužudyta. Kremlius pranešė
susirūpinusiems dėl žurnalistų ir teisių gynėjų persekiojimo
Vakarams, kad pavedė kuruoti teisių gynėjos žūties tyrimą
R.Kadyrovui. Žudikai visa dar tebėra nerasti.
O.Orlovas spaudos konferencijoje 2009 metų birželį pareiškė
įsitikinimą, jog Čečėnijos prezidentas kaltas dėl to, kad žuvo
N.Estemirova, kuri buvo ne pirmoji kovotojų už žmogaus teises ir
R.Kadyrovo kritikų auka.
R.Kadyrovas pasiekė 2009 metų spalį, kad Maskvos Tverės
teismas pripažintų šį pareiškimą juodinančiu jo garbę ir darbo
reputaciją. Po to R.Kadyrovas, buvęs kovotojas-separatistas,
aštuntojo dešimtmečio pabaigoje perėjęs į Rusijos valdžios
pusę - pareikalavo, kad būtų pradėtas teisių gynėjo
baudžiamasis persekiojimas, ir pats davė parodymus procese.
O.Orlovas atsakė, kad gina konstitucijos garantuotas laisves.