Afrikos diplomatijos vadovai, dalyvavę Saugumo Tarybos susitikime
dėl Libijos konflikto, paragino padaryti „humanitarinę pauzę“
kariniuose veiksmuose ir padėti daugiau pastangų siekiant rasti
politinį sprendimą tarp Muamaro Gaddafi ir
opozicijos sukilėlių.
Mauritanijos užsienio reikalų ministras Hamady Ould Hamady
(Hamadis Uld Hamadis), kalbėdamas AS delegacijos vardu, tiesiogiai
nepaminėjo NATO oro smūgių kampanijos, bet išsakė Afrikos
susirūpinimą dėl to, ką jis pavadino „pavojingu precedentu, kurį
kuria vienašališka (JT rezoliucijos dėl Libijos) interpretacija“.
„Esame čia tam, kad paragintume nedelsiant padaryti humanitarinę
pauzę, kurios metu būtų galima patenkinti neatidėliotinus
nukentėjusių žmonių poreikius, pauzę, po kurios turėtų eiti
ugnies nutraukimas, susijęs su politiniu procesu“, - sakė
Mauritanijos užsienio reikalų ministras.
Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublikos (PAR) užsienio reikalų
ministrė Maite Nkoana-Mashabane buvo
parengusi kalbą, kurioje kaltino NATO sąmoningai siekiant nužudyti
M.Gaddafi per oro smūgius, kuriuos rengti leido minėta 1973-ioji JT
rezoliucija.
Vis dėlto ji taip ir neperskaitė šios kalbos, kurios tekstas
buvo išdalytas prieš susitikimą.
PAR prezidentas Jacobas Zuma anksčiau šią
savaitę sakė, kad NATO viršijo mandatą, kurį suteikė minėta
rezoliucija.
PAR, viena iš 15-os Saugumo Tarybos narių, kovą balsavo už
1970-ąją ir 1973-iąją rezoliucijas, atvėrusias kelią vykdyti
operaciją, kad būtų apsaugoti civiliai Libijos gyventojai.
M.Nkoana-Mashabane parengtoje kalboje pažymima, kad „mūsų
tikslas niekuomet nebuvo režimo pakeitimas ar taikymasis į žmones,
kaip, regis, yra pulkininko Gaddafi atveju“.
NATO griežtai paneigė, kad nusitaikė į M.Gaddafi. Vakarų
vyriausybės tvirtina, kad veikia pagal JT rezoliuciją,
leidžiančią imtis veiksmų užtikrinti civilių libių apsaugą.
„Plačios partnerių koalicijos veiksmai apsaugojo civilius,
išgelbėjo gyvybes ir užkirto kelią humanitarinei katastrofai,
ypač Bengazyje ir Misratoje“, - susitikime sakė Didžiosios
Britanijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Markas Lyallas Grantas.
Europos šalių vyriausybės ir Jungtinės Valstijos vis garsiau tvirtina, kad nemato ilgalaikio Libijos konflikto sprendinio, kol valdžioje yra M.Gaddafi.
Interviu Britanijos laikraščiui „The Guardian“ NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sako, kad Libijos lyderis
Muamaras Gaddafi gali bet kurią akimirką netekti valdžios.
„Tai gali įvykti jau rytoj, bet gali trukti dar kurį laiką. Mes
turime būti pasirengę tokiai įvykių raidai“, - sakė jis.
NATO generalinio sekretoriaus nuomone, žlugus M.Gaddafi režimui,
lyderės vaidmenį nustatant Libijos ateitį turi prisiimti Jungtinės
Tautos (JT).
„Dažniausia Jungtinės Tautos reikalauja trijų mėnesių
pereinamajam laikotarpiui vienoje ar kitoje šalyje suplanuoti. Bet
kol kas mes nematome didelio JT aktyvumo šia linkme“, - pabrėžė
A.Foghas Rasmussenas.
Jis patvirtino, jog Aljansas pasiryžęs tęsti operaciją
Libijoje tiek, kiek to reikės, ir patikino, kad JAV padeda
partneriams Europoje, kuriems trūksta šaudmenų.
Todėl, pasak A.F.Rasmusseno, tarptautinės karinės operacijos
Libijoje dalyviai galės ir toliau „intensyviai“ smogti smūgius
kariniams objektams.
Libijos lyderis Muamaras
Gaddafi pasirengęs pritarti tam, kad šalyje per
tris mėnesius būtų surengti tarptautinės bendrijos prižiūrimi
rinkimai, ketvirtadienį vienam Italijos laikraščiui pareiškė jo sūnus Seif al Islamas.
„Rinkimai, nedelsiant ir prižiūrint tarptautinei bendrijai. Tai
vienintelis neskausmingas būdas išsiveržti iš aklavietės
Libijoje“, - sakė S.al Islamas dienraščio „Corriere della Sera“
korespondentui Tripolyje.
„Galėtume surengti juos per tris artimiausius mėnesius.
Vėliausiai - šių metų pabaigoje. Jų skaidrumą galėtų
garantuoti tarptautinių stebėtojų buvimas“, - sakė 68 metų
M.Gaddafi vyriausias sūnus ir galimas jo įpėdinis.
Pasak S.al Islamo, rinkimus galėtų prižiūrėti Europos
Sąjunga, Afrikos Sąjunga, Jungtinės Tautos, galbūt net NATO,
kurios įdiegtų „mechanizmą“, garantuosiantį, jog „nebus jokių
įtarimų dėl balsų klastojimo“.
„Eikime į rinkimus, ir tegul laimi geriausias“, - sakė S.al
Islamas žurnalistui, kuris atvyko į „Radisson Blu“ viešbutį
Tripolyje susitikti su užsienio reikalų ministru Abdelati al Obeidi, tačiau vietoje jo rado Libijos lyderio
sūnų.
Per NATO lėktuvų antskrydį
ketvirtadienį auštant buvo apgriautas negyvenamas viešbutis
Tripolio centre, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Viešbutis „Wenzrik“ yra netoli jau anksčiau per Aljanso pajėgų
reidus apgriautos Libijos valstybinio transliuotojo būstinės ir
administracinių pastatų.
Į įvykio vietą, kurioje po bombardavimo liko keli sienų
fragmentai, AFP žurnalistą su grupe žiniasklaidos atstovų
apyaušriu atvežė Libijos pareigūnai.
Pasak jų, per bombardavimą žmonės nenukentėjo.