Šalies opozicijos lyderio žmona, drąsi žurnalistė ir mažo vaiko motina visada žinojo, kad Baltarusijos neosovietinis režimas yra žiaurus. Bet net baisiausiuose košmaruose ji nesapnavo, kad jis pasikėsins sugriauti jos šeimą.
Baltarusija, šiaip ar taip, Europos dalis, ji yra už 2,5 valandos skrydžio nuo Londono, jau XXI amžiaus antrasis dešimtmetis, nebe gūdūs stalininės Sovietų Sąjungos laikai.
Taip, ji parašė keletą aštrių straipsnių į kaimyninės Rusijos spaudą apie Baltarusijos diktatorių prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Taip, jos vyras A.Sanikovas atsistatydino iš užsienio reikalų viceministro pareigų, kad padėtų įsteigti prodemokratinį judėjimą, ir metė A.Lukašenkai iššūkį praėjusį gruodį vykusiuose prezidento rinkimuose.
Šalyje, kuri primena sovietinę 1950 metų „Stepfordo žmonų“ versiją, toks nepaklusnumas paprastai buvo baudžiamas trumpu prasikaltėlio įkalinimu ar sumušimu, bet ne visos šeimos persekiojimu. Tačiau prieš keletą savaičių stovėdama niūrioje teismo salėje I.Chalip suprato, kad jos atvejui režimas nusprendė padaryti bauginančią išimtį.
Dviem dienomis anksčiau jos vyras buvo uždarytas į kalėjimą penkeriems metams, kai buvo priverstas prisipažinti, kad jis organizavo smurtinį protestą prieš režimą. I.Chalip sako, kad jis buvo užpultas ir įkalintas, kai dalyvavo taikiame proteste. „Riaušių policija mušė mano vyrą per galvą ir kojas taip stipriai, kad jis parkrito ant žemės. Kai jis parkrito, riaušių policininkas pakėlė virš jo savo metalinį skydą ir iš visų jėgų trenkė jam per kelius, - sakė ji. - Po šito jis nebegalėjo paeiti.“
Slaptoji policija, išsaugojusi iš sovietinės eros KGB pavadinimą, pasakė jos vyrui, kad ji ir jų jaunesnysis sūnus ketverių metų Danilas bus nužudyti, jeigu jis neprisipažins dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.
Stovėdama teisiamųjų suole ir klausydama, kaip teisėjas jai skiria lygtinę 2 metų kalėjimo bausmę su sąlyga neišvykti iš Minsko, ji sakė pajutusi, kad šeima, kurią ji rūpestingai statė visą dešimtmetį, buvo išdraskyta į gabalėlius.
„Tai buvo siaubinga, - sakė ji per savo pirmąjį po šių išmėginimų interviu Vakarų žiniasklaidai. - Aš žinojau, kad jie rengia susidorojimą, bet neįsivaizdavau, kad jis bus toks žiaurus“.
Jos pačios nuosprendis už neva sutrikdytą viešąją tvarką dalyvaujant opozicijos protesto mitinge reiškia, kad jos likimas priklauso nuo režimo malonės. „Po dvejų metų vėl būsiu teisiama, ir yra 50-50 šansų, kad jie pasiųs mane į kalėjimą. Jie viską surikiavo taip, kad šitai visuomet virš manęs kabotų ir aš negalėčiau to pamiršti“, - sakė I.Chalip.
Jos vyras pasiliks kalėjime ateinančius penkerius metus, ir nors sakosi neprarandantis ūpo, žmona tvirtina, kad jis ten kankinamas. „Jie vertė jį bėgioti aukštyn ir žemyn metaliniais laiptais, laikant glėbyje savo čiužinį ir visą patalynę, vertė jį ir kitus kalinius stovėti nuogus ilgą laiką, kol jie nugriūdavo. Mano vyrui 57 metai“, - pasakojo opozicijos lyderio žmona.
10 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją A.Lukašenka valdo nuo 1994 metų, bet jos šeimos išbandymai prasidėjo pernai gruodį. Buvęs sovietinio kolūkio pirmininkas, šlovinantis A.Hitlerį A.Lukašenka buvo perrinktas prezidentu ketvirtai kadencijai.
Apsišaukėlio tėvo, arba „Batkos“, valdžia jau seniai turėjo baigtis. Bet pliktelėjęs autokratas suklastotu referendumu pakeitė konstituciją, kad galėtų būti išrinktas dar kartą. Niekas neabejojo, kad jis suklastos ir šiuos rinkimus. Vakarų stebėtojai nustatė, kad jo „pergalė“ beveik 80 proc. balsų buvo pasiekta „su pažeidimais“.
I.Chalip su vyru ir tūkstančiais kitų protestuotojų išėjo į gatves. Nenustatytas vyras – ji mano, kad tai buvo režimo siųstas provokatorius – atakavo vyriausybės pastatą Minske, riaušių policijai duodamas tobulą pretekstą pulti, o A.Lukašenkai – teigti, kad opozicija organizavo valstybės perversmą. Pasak I.Chalip, tai buvo surežisuota. Pastatas užbarikaduotas iš vidaus, pilnas šarvuotos riaušių policijos. „Visa tai buvo planuojama iš anksto“, - sakė ji. Moteris su siaubu stebėjo, kaip žiauriai užpuolamas jos vyras. Padedama draugų, ji nugabeno jį į automobilį ir vežė į ligoninę. Pakeliui pradėjo duoti interviu Rusijos radijo stočiai, bet toli nenuvažiavo. Policijos automobilių rikiuotė panašiai kaip Holivudo filmuose juos apsupo ir abu sutuoktinius ištempė laukan.
„Radijo stotis prašė manęs likti ant linijos, kiek tik galėsiu, ir aš tai dariau, bet policininkai smogė man į veidą, kai atsisakiau jiems atiduoti savo telefoną“, - sakė I.Chalip.
Šalia buvę medikai tvirtino, kad jos vyrui reikalinga skubi medicinos pagalba, ir jis buvo įgrūstas į greitosios pagalbos automobilį. Bet greitoji pagalba jį nuvežė tiesiai į KGB kalėjimą. Ištisus penkis mėnesius po to I.Chalip nebuvo leidžiama su juos susisiekti, ir ji pati pusantro mėnesio praleido kalėjime. Jos kamera buvo šalia jos vyro, bet ji to nežinojo.
Jai esant kalėjime, valdžia bandė paimti iš namų jos sūnų. Danilą prižiūrėjusi 74 metų I.Chalip motina Liucina tuo metu patyrė infarktą, bet atrado jėgų surinkti reikalingus dokumentus ir tapti teisėta vaiko globėja.
43 metų I.Chalip net sudreba prisiminusi, kiek mažai trūko, kad ji netektų savo sūnaus. „Aš vis dar sapnuoju, kad stoviu kalėjime už permatomos garsą izoliuojančios sienos ir stebiu, kaip jie išsiveda mano sūnų, bet negaliu nieko padaryti“, - sako ji.
Pasak jos, visi šie įvykiai labai paveikė jos sūnų. „Žmonės galvoja, kad vaikai nesupranta suaugusiųjų pokalbių, bet tai netiesa. Jis klausė mano mamos, ką ji darytų, jeigu blogi žmonės jos paprašytų jį atiduoti jiems, ir ji atsakė, jog nesutiktų“, - pasakojo I.Chalip.
Kai I.Chalip išėjo iš kalėjimo, jai teko kitas išbandymas – namų areštas. Tris su puse mėnesio jai nebuvo leidžiama išeiti iš savo buto ir net prisiartinti prie langų. Du KGB agentai gyveno kartu su ja ištisą parą. KGB keisdavo agentus kas 8 valandas.
„Juokaudavau, kad jie turės mane nušauti, nes aš mačiau visų jų veidus, tačiau blogiausia buvo tai, kad ir mano sūnus tapo kaliniu. Su sūnumi eidavau miegoti, o jie kitame kambaryje žiūrėdavo televizorių. Kaskart, eidama į vonios kambarį, savo pačios namuose privalėdavau apsirengti. Psichologiškai tai buvo blogiau už kalėjimą“, - sakė opozicijos lyderio žmona. Jai buvo sunku paaiškinti padėtį sūnui: „Jis nesuprasdavo, kodėl mama negali su juo išeiti pasivaikščioti. Aš turėjau meluoti, kad sergu, ir kad gydytojas man uždraudė eiti į lauką. Jis nesuprato ir kas visi tie vyrai, esantys mūsų bute. Ir vėl meluodavau sakydama, kad blogi žmonės mane puolė, ir šitie geri žmonės čia tam, kad mane apsaugotų“.
Tačiau sunkiausia, pasak jos, buvo paaiškinti, kur tėtis. „Sakydavau, kad jis išvyko į kelionę ir greitai sugrįš“, - sakė I.Chalip.
Praėjusį mėnesį teismas jai du kartus leido pasimatyti su vyru, dabar jie gali pasikeisti laiškais. Pietaudama restorane, kuris pagal išvaizdą galėtų būti bet kur Europoje, ji atrodė labai sutrikusi. „Nebesu senoji „aš“, veikiu autopilotu“, - prisipažino.
Bet stebėdama ženklus, kad režimas pradeda braškėti, ji sako nusiteikusi optimistiškai. Nacionalinė valiuta nuvertėjo beveik 50 procentų, trūksta kai kurių prekių. Pasak I.Chalip, žmonių nepasitenkinimas auga: „Galios balansas pasikeitė. Valdžia labiau bijo žmonių, o ne atvirkščiai.“
Jeigu Vakarai pradėtų boikotuoti Baltarusijos eksportą, pasak jos, režimas vieną dieną žlugtų. „Nežinau, kada ir kaip, bet esu tikra, kad mano vyras iš kalėjimo išeis anksčiau termino. Netikiu, kad režimas išsilaikys dar penkerius metus“, - sakė opozicijos lyderio žmona.