Tai nurodoma KT sprendime, paskelbtame penktadienį.
Savo sprendimą KT argumentavo tuo, kad tarp Ukrainos
konstitucijoje išvardytų valstybės simbolių raudonos vėliavos
nėra.
KT sprendime sakoma, jog, atsižvelgiant į piliečio Jurijaus
Kostenkos kreipimąsi, jo ginčijamas įstatymo nuostatas reikia
suprasti taip, kad konstitucijoje numatytas Ukrainos valstybės
simbolių sąrašas, į kurį įeina valstybės vėliava, valstybės
herbas ir valstybės himnas.
Nagrinėdamas šį kreipimąsi KT nustatė, kad iškilo būtinybė
išnagrinėti užginčijamas įstatymo nuostatas tuo aspektu, ar jos
atitinka konstituciją. Išnagrinėjęs jas KT pripažino šias
nuostatas nekonstitucinėmis.
KT pasiūlė Aukščiausiajai Radai įstatymais nustatyti Ukrainos
valstybės simbolių, visų pirma Ukrainos valstybės vėliavos,
naudojimo tvarką.
Kaip jau pranešta, į KT kreipėsi Ukrainos liaudies deputatas
J.Kostenka, kuris prašė pateikti kai kurių įstatymo „Dėl Ukrainos
įstatymo „Dėl Pergalės 1941-1945 metų Didžiajame tėvynės kare
įamžinimo“ pataisų, kokia tvarka turi būti naudojamos Pergalės
Vėliavos kopijos“, nuostatų oficialų paaiškinimą.
Kaip jau pranešta, gegužės 24 dieną J.Kostenka padavė
minėtą kreipimąsi, kuriame teigia, kad „įstatymas ne tik
prieštarauja daugeliui konstitucijos straipsnių, bet ir provokuoja
piliečių separatistines nuotaikas, juo siekiama suskaldyti
Ukrainą“.
Šį įstatymą Aukščiausioji Rada priėmė balandžio 21
dieną. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasirašė jį
gegužės 20 dieną.
Pagal įstatymą, Pergalės vėliava gali būti iškelta ant
stiebų greta Ukrainos valstybės vėliavos.
Įstatymu nustatoma Pergalės vėliavos oficialaus naudojimo
tvarka. Pergalės vėliava traktuojama dokumente kaip „sovietinės
liaudies, jos armijos ir laivyno pergalės prieš fašistinę
Vokietiją Didžiojo Tėvynės karo metais simbolis“.
Pagal įstatymą, Pergalės vėliavos išvaizda turi atitikti
150-osios antrojo laipsnio M.Kutuzovo ordino Idricos šaulių
divizijos puolimo vėliavą.
Įstatymas taip pat nustato, kokia tvarka naudojama Pergalės
vėliava prie Amžinosios ugnies, Nežinomo kareivio ir nežinomo
jūreivio kapų, taip pat per iškilmingus renginius, skirtus
Pergalės dienai.
Kaip žinoma, Radai priėmus įstatymą, buvo griebtasi
provokacijų Gegužės 9-ąją Lvove, kur viešai išskleidus
atvežtą iš Odesos raudoną vėliavą Pergalės dienos proga, kilo
masiniai susirėmimai.