A.Jakimovo kankintojai buvo nubausti laisvės atėmimo bausme, tačiau įstatymų leidėjai, žmogaus teisių užtikrinimo grupės bei su brutaliu pareigūnų elgesiu susidūrę asmenys tvirtina, jog dažniausiai žvėriškai besielgiantys policininkai taip ir lieka nenubausti, o bet kokios su pastarąja situacija kovojančios reformos paprastai neduoda rezultatų ir vargiai yra pajėgios sustabdyti tokias brutalaus policijos pareigūnų elgesio apraiškas kaip anksčiau minėtas A.Jakimovo atvejis.
37 metų karatė treneris, buvęs taksi vairuotojas A.Jakimovas „Reuters“ pasakojo tą naktį policininkus turėjus daug alaus, kuris būdavo pilamas jam ant veido kiekvieną kartą, kai šis prarasdavo sąmonę. Vyriškio teigimu, du policininkai jį suėmė už peštynes su kitų taksi automobilių vairuotojais.
A.Jakimovas pasakojo pareigūnus tol movus plastikinį maišelį jam ant galvos, kol nuo oro trūkumo jis apalpęs. Vėliau tie patys policininkai dar bandė jį paskandinti lediniame Volgos vandenyje Nižnij Novgorodo mieste, esančiame maždaug 400 km į rytus nuo sostinės Maskvos. A.Jakimovui ėmus maldauti palikti jį gyvą, vienas iš milicininkų pašaipiai pareiškęs jį nebūsiant nei pirmą, nei paskutinį, mirusį tokiu būdu, ir pataręs neeikvoti jėgų prašinėjant kvailų dalykų.
A.Jakimovui pavyko išgyventi tik todėl, kad milicininkai pagailėjo drauge su juo nuskandinti antrankius, o ledinis vanduo suteikė nusilpusiam vyrui pakankamai jėgų pasiekti upės krantą.
Į ligoninę patekęs A.Jakimovas kasdien sulaukdavo pareigūnų įspėjimo verčiau jau nesiskųsti ir niekam neprasitarti apie tai, kas jį sužalojo, vyriškis buvo priverstas sprukti iš ligoninės po savaitės nepaisydamas išnarinto peties, sulaužytos rankos ir vidinio kraujavimo.
Dėl sužalotos rankos A.Jakimovas daugiau nebegali vairuoti taksi automobilio, tačiau jam pavyko išgyventi ir stebėti, kaip jo skriaudikams – milicijos vadui bei leitenantui – paskiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Nižnij Novgorodo policijos viršininkas generolas majoras Ivanas Šajevas tikina, jog kai kurie milicijos agresijos auka tapusio vyriškio skunde pateikiami faktai yra pagražinti, tačiau neneigia, jog problemos iš tiesų esama.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais sulaukta daugiau nei 125 tūkst. skundų, susijusių su agresyviu pareigūnų elgesiu, tačiau tik 4 tūkst. iš jų pripažinti pakankamai pagrįstais baudžiamajai bylai kelti.
Žmogaus teisių gynimo aktyvistų teigimu, pastarųjų metų stažuotės Čečėnijoje bei Šiaurės Kaukazo regione, kur susiduriama su musulmonų sukilėliais, ženkliai padidino brutalaus pareigūnų elgesio apraiškų skaičių. Pasak Viešojo sprendimo fondo pirmininkės Natalijos Taubinos, grįžę iš problematiškų regionų policininkai ima taikyti išmoktas kovos su sukilėliais technikas pasipriešinimo nedemonstruojantiems asmenims.
Dar viena policininkų agresijos auka, Aleksandras Dmitrijevas, praėjus dviem mėnesiams po to, kai pareigūnai „sulankstė“ jį į vokeliu vadinamą pozą, tebenešioja gilius raudonus randus ant rankų riešų. Manevro, skirto skubiai išgauti asmens prisipažinimą, metu aukos galva yra pritraukiama prie sulenktų kelių bei pėdų, o abi rankos suglaudžiamos ir surišamos – žmogus tikrąja to žodžio prasme perlenkiamas perpus.
A.Dmitrijevas, kurio nugarą po patirtos traumos teko sutvirtinti įtvaru, sako, jog praleidęs ketvirtį valandos sulankstytas „vokeliu“, jis buvo pasirengęs prisipažinti padaręs bet ką. A.Dmitrijevą iš jo buto išvežė civilius drabužius dėvintys milicijos pareigūnai, vyriškis buvo laikomas nuovadoje visą naktį ir kankinamas tol, kol sutiko prisipažinti vogęs statybos reikmenis iš savo darbdavio.
Vyriškiui pateikti kaltinimai buvo panaikinti netrukus po to, kai šis pateikė skundą, tačiau žmogaus teisių aktyvistai baiminasi, jog žmogų žiauriai kankinusių pareigūnų identifikuoti greičiausiai nepavyks.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo, jog policija pervadintoje milicijoje klestėjęs blogis bus išrautas su šaknimis. Jis nusprendė reformuoti Vidaus reikalų ministeriją bei atleisti nemažą dalį aukštų pareigūnų. D.Medvedevas tikisi, jog korupciją galima išnaikinti padidinant pareigūnams mokamus atlyginimus, užkertant kelią policininko pareigas eiti su teisėsauga reikalų anksčiau turėjusiems asmenims bei sumažinant penktadaliu Vidaus reikalų ministerijoje dirbančių asmenų skaičių.
Neseniai nepriklausomo Levados centro atlikta apklausa parodė, jog 70 proc. rusų užuot pasitikėję pareigūnais jų bijo, dar daugiau šalies gyventojų netiki, jog reforma yra pajėgi pakeisti situaciją, ketvirtadalis teigia esantys tikri, jog reforma tik paskatins policininkų savivalę.
Įstatymų leidėjų teigimu, D.Medvedevo parengtas įstatymas, kuris įsigaliojo šių metų kovo mėnesį, tačiau prieš tai buvo radikaliai pakeistas Valstybės Dūmos, atspindi prezidento bejėgiškumą.
D.Medvedevo kadencija baigiasi kitais metais, iki šiol nėra žinoma, ar jis sieks išsilaikyti poste dar vieną kadenciją, dėl ko abejonių dėl prezidento reformų vertės tik daugėja.
Dauguma D.Medvedevo siūlomų reformų vertinamos arba kaip kosmetinės – pavyzdžiui, nuo sovietmečio išlikusio milicijos pavadinimo pakeitimas policija – arba kaip bevertės.
Pasak „Amnesty International“ padalinio Europos ir Vidurinės Azijos šalims direktoriaus Nicola Duckwortho, viena yra imtis reformų popieriuje, visai kas kita – užtikrinti realius pokyčius.
Iš trečio aukšto bandydamas išsigelbėti nuo milicininkų smurto iššokęs ir nuo tada tik invalido vežimėliu judantis Aleksėjus Michejevas, aštuonerius metus laukęs, kol jo skriaudikai bus nubausti, sako, jog dauguma policininkų agresijos aukų arba neišgyvena, arba patenka į įkalinimo įstaigas, iš kur skųstis yra tiesiog beprasmiška.
A.Michejevas buvo priverstas prisipažinti, jog nužudė merginą, tačiau ši netrukus grįžo namo sveika ir gyva. A.Michejevo skundą išnagrinėjęs Europos žmogaus teisių teismas nurodė Rusijai išmokėti nukentėjusiajam ketvirčio milijonų eurų dydžio kompensaciją. Strasbūre įsikūrusio teismo tvirtinimu, trečdalis Rusijos gyventojų pateikiamų skundų yra susiję su agresyviais pareigūnų veiksmais apklausų metu.