Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje renkasi į vieną sudėtingiausių susitikimų savo istorijoje. Graikijos finansų krizė ir siūlymai keisti laisvą asmenų judėjimą garantuojančią Šengeno sutartį – didžiausi išmėginimai euro zonos stabilumui ir Bendrijos vienybei.
Nors Graikijos klausimas nėra įtrauktas į oficialią Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę, būtent naujas finansinės pagalbos paketas šiai šaliai yra didžiausias bendrijos galvosopis.
Prieš suteikdami naują Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos dalį – 12 milijardų eurų - iš anksčiau sutarto paramos puodo dauguma ES lyderių reikalauja, kad Atėnai įgyvendintų naujas griežtas taupymo priemones.
Tokia galimybė atsirado, kai antradienį Graikijos premjero George Papandreou kabinetas parlamente laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo ir netrukus turėtų paskelbti apie papildomas taupymo priemones ir naujus mokesčius. Manoma, kad dėl jų kitą savaitę balsuos Graikijos parlamentas.
Tačiau toli gražu ne visos ES šalys nusiteikusios gelbėti Graikiją. Antai Jungtinės Karalystės, kuri nėra euro zonos narė, premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad įnirtingai kausis, jog ant jo šalies mokesčių mokėtojų pečių negultų našta dėl paskolos Graikijai.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu prieš Europos Vadovų Tarybą pabrėžė, kad „visos valstybės turi gyventi pagal išgales ir prisiimti atsakomybę už savo šalies finansų valdymą ir ekonomikos stabilumą.“.
„Ar ne euro zonos šalims reikės prisidėti? Netiesiogiai turbūt
taip, bet tikrai ne tiesioginėmis finansinėmis injekcijomis. Naujoji
finansinė perspektyva greičiausiai bus orientuota į solidarumą su
tomis šalimis, kurios pergyveno labai didelį sunkmetį. Bet tai
būtų labai netiesioginė parama“, - sakė Lietuvos vadovė.
Prezidentės teigimu, „atsakinga Lietuvos finansų politika ir tautos susitelkimas gali būti pavyzdžiu, kaip galima išvengti finansinės griūties ir užtikrinti spartų ekonomikos augimą“.
Tuo tarpu susitikime taip pat dalyvaujantis Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas pabrėžė, kad sprendžiant paramos Graikijai klausimą reikia visų Europos Sąjungos šalių vienybės. „Visos 27 Europos Sąjungos šalys, ne tik 17 euro zonos valstybių, yra susietos ekonomiškai ir visiems turi būti svarbus euro klausimas. Todėl ES šalių prašau ne tik vienybės, bet ir lankstumo sprendžiant Graikijos klausimą“.
J.Buzekas pabrėžė, kad vienybę turi demonstruoti ir Graikija – įgyvendindama būtinas reformas.
ES lyderiai taip pat svarstys ir tvirtins anksčiau Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas Bendrijos narėms. Lietuvoje prieštaringiausiai buvo sutiktas Komisijos siūlymas įvesti transporto priemonių registracijos ir savininko mokesčius.
Tačiau D.Grybauskaitės teigimu, kiekviena šalis turi ne tik prisiimti atsakomybę už savo finansus, bet ir pati pasirinkti priemones ekonomikai skatinti: „Tad Europos Komisija atsižvelgė į šį Lietuvos pasiūlymą ir iš Europos Vadovų Tarybai tvirtinimui pateiktų specifinių ekonomikos skatinimo rekomendacijų Lietuvai išėmė pasiūlymą įvesti automobilių mokestį“.
Oficialusis Vilnius priešiškai žvelgia ir į kai kurių ES narių siūlymus atstatyti sienų kontrolę Šengeno zonoje.
„Laisvas žmonių judėjimas, viena pagrindinių ES vertybių, todėl bet kokie suvaržymai Šengeno erdvėje būtų žingsnis atgal“, - sakė D.Grybauskaitė.
Siūlymai keisti Šengeno sutartį pasigirdo Romai ir Paryžiui susikirtus dėl nelegalių migrantų iš neramumų apimtos Šiaurės Afrikos. Būtent Prancūzija ir Italija pirmosios pasiūlė tam tikrais atvejais atkurti išorinių ES sienų kontrolę.
Nors Europos Komisija siūlė problemą spręsti kartu, Danija neseniai priėmė sprendimą atstatyti patikrinimus prie savo sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis, taip vildamasi įveikti nelegalią migraciją ir organizuotą nusikalstamumą.
Ketvirtadienį ir penktadienį ES lyderiai tarsis, kokiais atvejais galėtų būti pateisinamas sienų kontrolės atnaujinimas ir kaip kartu spręsti nelegalios migracijos problemą.
Pasak Lietuvos prezidentės, Šengeno erdvės suvaržymai turėtų būti tik laikina priemonė ir taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai visi kiti instrumentai yra neveiksmingi.
Susitikimo metu ES lyderiai įvertins ir Kroatijos pažangą derybose dėl narystės Bendrijoje. Neseniai Europos Komisija pasiūlė baigti derybas su šia Balkanų šalimi ir pasiūlyti jai prisijungti prie ES nuo 2013 metų liepos 1 dienos. Tikimasi, kad Europos Vadovų Taryba pritars tokiam siūlymui.
Jeigu taip ir įvyks, Lietuva po dviejų metų pirmininkaus jau ne 27, o 28 narių Europos Sąjungai.