Europos Sąjungos lyderiai atsiliepė į pietinių Bendrijos valstybių aliarmą dėl nelegalių migrantų ir leis uždarinėti sienas – tačiau tik išskirtiniais atvejais. Be to, ribojimai palies tik asmenis iš trečiųjų šalių, o ne Šengeno erdvės piliečius.
Nelegali migracija iš Šiaurės Afrikos šalių buvo vienas opiausių dvi dienas Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo klausimų.
Tarybos išvadas teko kelis kartus keisti – šalys susikirto, kaip konkrečiai turėtų būti reguliuojamas ir ribojamas nelegalių migrantų judėjimas Europos Sąjungos šalyse ir kaip tai paveiks laisvą asmenų judėjimą garantuojančią Šengeno erdvę.
Galiausiai ES lyderiai sutarė, kad tam tikrais atvejais Šengeno zonos valstybė galės uždaryti vidaus sieną su kita šiai erdvei priklausančia šalimi, jeigu nebus kito būdo kontroliuoti nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių srauto.
Konkrečius pasiūlymus dėl Šengeno zonos reguliacijos pakitimų turės pateikti Europos Komisija. Jos vadovas Jose Manuelis Barroso anksčiau yra sakęs, kad bet tokius sprendimus dėl pakitimų Šengeno erdvėje ES šalys turi priimti ne vienašališkai.
Bet susitikimo išvadose išvengta kritikos Danijai, kuri vienašališkai priėmė sprendimą atstatyti sienų kontrolę prie vidinių sienų, taip vildamasi pažaboti kontrabandą ir nelegalią migraciją.
Kaip pažymėjo Taryboje dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, „net kai Danijoje bus uždarinėjamos kai kurios sienos, jos nebus uždarinėjamos lietuviams, o tik trečiųjų šalių piliečiams“.
Apie tai, kad būtų naudinga atnaujinti vidaus sienų kontrolę, anksčiau buvo pasisakiusi ir Skandinavijos šalių policijos organizacija. Anot jos, tokiu būdu būtų galima apsisaugoti nuo nusikaltėlių srauto iš Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos.
Paklausta, ar apie Skandinavijos policijos siūlymus teko kalbėtis su šių šalių politiniais lyderiais, D.Grybauskaitė sakė, kad „tai yra tam tikros šių šalių visuomenės dalies nuogąstavimai dėl nusikaltėlių. Tačiau šiandien sutarėme, kad ribojimų galima imtis tik tam tikromis konkrečiomis situacijomis, tačiau uždaryti sienų nuo kažko negalima“.
Prancūzijos, Italijos ir Maltos lyderiai anksčiau prašė kitų Europos Sąjungos šalių pasidalinti nelegalios migracijos iš neramumų apimtų Šiaurės Afrikos šalių našta. Prancūzijos ir Italijos ginčas dėl nelegalių migrantų ir paskatino kalbas apie būtinybę įvesti ribojimus įprastai laisvą asmenų judėjimą garantuojančioje Šengeno erdvėje.
„Kiekviena šalis prisideda pagal savo galimybes. Lietuva jau anksčiau yra sutikusi priimti iš Maltos šešis pabėgėlius“, - apie Lietuvos indėlį sakė D.Grybauskaitė.