Egipte daug kur gali nusiderėti net iki pusės perkamos prekės kainos, bet vis tiek būsi apgautas. Tokią gidės išsakytą mintį mėginu įsikalti į galvą, kai susiruošiu lankyti Hurgados, o vėliau – ir pagrindinio Kairo turgaus. Maustyti, o kartais kone atvirai apgaudinėti turistą – meistriškas egiptiečių įprotis, jų pačių jokiu būdu nelaikomas nusikaltimu.
Nors sakoma, kad egiptietis niekuomet nesiims apgaudinėti savo tautiečio, plika akimi matyti, kokia ramia sąžine kai kurie jų apgaudinėja valstybę.
Nuo mokesčio gelbėja nebaigtos statybos
„Oho! Revoliucija, matyt, įpūtė naują gaivų gūsį į Egipto ekonomiką ir prasidėjo statybų bumas“, - mąstau, kai Hurgados priemiesčiuose ir net jos centre išvystu viena po kito besidriekiančius nebaigtų statyti pastatų plotus.
Vienur kitur, nors ir labai iš lėto, iš tiesų vyksta gyvenamųjų namų, viešbučių ir prekybos centrų statybos.
Tačiau dauguma tokių pastatų su atvirai styrančiais metalo strypais, aplink besimėtančiais plytgaliais, lentgaliais ir įvairiausiomis šiukšlėmis seniai nematė statybininkų.
Tokie pastatai-vaiduokliai smarkiai bjauroja ne tik Hurgados, bet ir kitų Egipto vietovių vaizdą. Tačiau Egipto valdžia ilgą laiką neturėjo priemonių, kaip kovoti su šalies peizažą taip darkančiais statinių savininkais.
Pagal galiojančius įstatymus, norėdami išlaikyti itin palankiomis kainomis iš valstybės įsigytus sklypus, egiptiečiai privalo per trejus metus pradėti statybas. Tačiau baigti pradėtus darbus – reto nekilnojamojo turto savininko interesas. Dėl labai paprastos priežasties – smaugiančio nekilnojamojo turto mokesčio.
Dabar užbaigtų namų, kurių vertė – bent 300 tūkst. Egipto svarų (apie 150 tūkst. litų), savininkai privalo mokėti įspūdingą kasmetį 6 proc. nuo nekilnojamojo turto vertės siekiantį mokestį.
Kai mokestis toks didelis – nieko keista, kad egiptiečiai apgauna valstybę, kai įsigyja sklypą žadėdami imtis statybų. Tikrovėje jie labai greitai „užmarinuoja“ statybas laukdami pirkėjų arba geresnių mokestinių laikų. Atrodo, ir sulauks. Šiuo metu rengiamas naujas įstatymo projektas, kuris, kaip tikimasi, leis valstybei pagaliau susirinkti nekilnojamojo turto mokestį ir, kas ne mažiau svarbu savininkams, pagaliau užbaigti pastatų statybą.
Pastatų vertės kartelę, nuo kurios reikės mokėti nekilnojamojo turto mokestį, planuojam pakelti iki 500 tūkst. Egipto svarų (250 tūkst. litų). O metinis mokestis būtų daugiau nei dvigubai mažesnis – siektų 2,4 proc. pastatų vertės.
Šimtaprocentiniai automobilio mokesčiai
Sunku pateisinti sukčiavimą, bet imu suprasti taip besielgiančius žmones, kai išgirstu apie importuojamiems automobiliams Egipte taikomus mokesčius.
Ši rinkliava Prabangos mokesčiu vadinama visai ne todėl, kad Egipte būtų brangus benzinas – jo litras kainuoja iki 4 Egipto svarų (apie du litus).
Tačiau prabangos preke automobilis tampa dėl jam taikomų muito ir įsigijimo mokesčių. Naujam importuojamam automobiliui taikomi mokesčiai dar prieš kelerius metus siekė – sulaikykite kvapą – net iki 250 proc. jo vertės. Nors Egipto valdžia palaipsniui mažina importo mokestį naujiems automobiliams, jis vis tiek išlieka įspūdingai aukštas – iki 100 proc. automobilio kainos.
Tai ką daryti, jeigu norite vairuoti automobilį ne visiškai tuščiomis kišenėmis? Apgauti valstybę!
To prieš kelerius metus kartu su partneriais Egipte griebėsi ir grupelė lietuvių. Jie į Egiptą įveždavo per pusę perpjautus automobilius, mat dalimis parduodamam automobiliui, suprantama, taikomi kur kas mažesni mokesčiai. Perpjauti automobiliai vėliau Egipte būdavo sumontuojami ir parduodami nelyg nauji.
Tiesa, atsakingos institucijos netruko suprasti, kaip valstybę apgaudinėja ir kokiu būdu lobsta automobilių importuotojai, ir pagrindiniams apgavystės organizatoriams teko sėsti už grotų.