„Jaučiu, kad oficialiai pradėdama derybų procesą Islandija
žengia istorinį žingsnį“, - sakė Islandijos užsienio reikalų
ministras Oessuras Skarphedinssonas per
spaudos konferenciją.
Islandija ir ES pradėjo derybas dėl keturių iš 35 derybų
skyrių, privalomų narystėms ES siekiančioms šalims, nes
pretendenčių politika, ekonomika, socialinė rūpyba ir teisinė
sistema privalo atitikti Bendrijos standartus. Netrukus derybos dėl
dviejų skyrių - švietimo ir mokslo - buvo baigtos.
Tikėdamasis, kad derybos išsaugos pagreitį, O.Skarphedinssonas
pareiškė, kad dar šiemet ketina pradėti derybas su Briuseliu dėl
pusės visų skyrių, įskaitant, jo žodžiais, sunkiuosius skyrius
dėl žemės ūkio ir žvejybos, o likusius - 2012 metais.
Islandija pateikė prašymą tapti Bendrijos nare 2009 metų
liepos 16 dieną, siaučiant finansų krizei, kuri nuniokojo salos
bankininkystės sektorių. Tuo metu Reikjavikas nusprendė ieškoti
ekonominio prieglobsčio Europos Sąjungoje ir galiausiai euro zonoje.
Islandija, kuri jau dabar yra oficialiai susieta su ES
ekonominiais ryšiais, gali tapti 29-ąja Bendrijos nare po Kroatijos,
kuri, kaip penktadienį paskelbė ES lyderiai, 2013 metais pagaliau
galės tapti Bendrijos nare, po šešerius metus užsitęsusių
derybų. Manoma, kad gerai pasiruošusio Reikjaviko derybų dėl
narystės kelias bus trumpesnis.
Šiaurinėje Atlanto dalyje esanti sala ir 27 valstybių Bendrija
nesutaria dėl žvejybos tiesių. Praėjusių metų pabaigoje,
Reikjavikui vienašališkai padidinus savo žvejybos kvotas, tarp
Briuselio ir Reikjaviko kilo vadinamasis „skumbrių karas“.
Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos
visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų
tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti
išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir
juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų
į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto
apyvartos.
„Žinoma, šiandien žengtas nedidelis, lengvas žingsnis“, -
sakė O. Skarphedinssonas žurnalistams pridurdamas, kad šalies
gyventojai dėl stojimo į ES dar pasisakys visuotiniame referendume.
„Žvejyba bus tikrai labai sudėtingas klausimas, nes Europos
Sąjunga primą kartą veda derybas su šalimi, kuriai žvejyba yra
svarbus, esminis ir ypatingas reikalas“, - sakė ministras.
Ši valstybė jau priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA),
todėl yra prisiderinusi prie beveik dviejų trečdalių ES
įstatymų, sakė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele (Štefanas
Fiulė).
„Esant tokiam suderinamumui, nesitikima, jog bus einama
trumpiausiu keliu, tačiau (derybų) procesas vyks greitai, remiantis
jau esamais pasiekimais“, - sakė S.Fuele.
„Be abejo, mūsų laukia iššūkiai, tačiau norime juos įveikti
drauge“, - sakė jis.
Sunkumų gali kilti ir dėl Britanijos bei Olandijos reikalavimo,
kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus 3,9 milijardo
eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko „Icesave“ sąskaitose
per jo griūtį 2008 metais.
Dviejuose referendumuose Islandijos piliečiai atmetė skolų
grąžinimo planą, tačiau Europos Laisvosios prekybos asociacija
grasina Islandijai teismu, o Britanija ir Nyderlandai leido
suprasti, kad gali sutrukdyti šalies narystės ES siekiams.
Įtampą kiek sumažino Islandijos pareiškimas, kad atgavusi
žlugusio „Landsbanki“ banko, motininės „Icesave“ įmonės, turtą,
ji galės iš esmės sumokėti Britanijos ir Nyderlandų
indėlininkams, nesikėsindama į savo mokesčių mokėtojų pinigus.
Pasak O.Skarphedinssono, dėl „Icesave“ banko indėlininkų
sąskaitų kilęs konfliktas nuteikė šalies gyventojus prieš
stojimą į ES, tačiau dabar jie įdėmiai stebės derybas žvejybos
klausimais.
Naujausiais nuomonių apklausos duomenimis, prieš narystę ES
pasisako 57,3 procento Islandijos gyventojų.