Kaip praneša dienraštis „Fakt“, 34 asmenų komisija, kuriai
vadovavo Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Jerzy
Milleris, po daugiau kaip 14 mėnesių baigė savo
darbą ir beveik 300 puslapių išvadas perdavė Lenkijos premjerui
Donaldui Tuskui.
Dienraštis, kuriam pavyko susipažinti su šia ataskaita,
pažymi, jog tyrėjai nustatė, kad daug klaidų padarė ir lenkai, ir
rusai, tačiau Lenkijos pusės atsakomybė dėl šios katastrofos yra
didesnė.
Tarp nelaimės priežasčių nurodytos klaidos ruošiant orlaivio
įgulą, taip pat reikalaujamų procedūrų nesilaikymas ir spaudimas
lakūnams.
Be to, konstatuota, kad rusai savo ruožtu turėję uždaryti
aerodromą “Severnyj” ir kad rusų skrydžių kontrolieriams buvo
daromas spaudimas iš išorės.
Komisija nurodo, jog prezidento lėktuvas neturėjo net mėginti
leistis žemiau minimalios aukščio ribos, be to, paskutinėmis
skrydžio sekundėmis nebuvo galima perjungti lėktuvo valdymo į
automatinį režimą.
Komisijos manymu, Rusija apskritai turėjo uždrausti Lenkijos
prezidento lėktuvui leistis, nes oro uoste esama technika yra
pasenusi ir nebetinka priimti lėktuvus.
Komisija taip pat nustatė, jog lėktuvo katastrofą lėmė taip
pat klaidos, padarytos organizuojant balandžio 10 dienos Lenkijos
prezidento vizitą.
Ypač pabrėžiama, kad nebuvo pasirinktas atsarginis aerodromas,
o prieš išskrendant į Smolenską nebuvo gauta aiškių oro
prognozių.
Maskvoje šį sausį buvo paskelbta galutinė Tarpvalstybinio
aviacijos komiteto (TAK), kurį 1991 metais įsteigė dvylika buvusios
SSRS valstybių, atskaita, kurioje pripažinta, kad tiesioginė
Lenkijos prezidento lėktuvo sudužimo priežastis buvo įgulos
sprendimas neskristi į atsarginį aerodromą, o sisteminės
priežastys - skrydžio užtikrinimo ir įgulos pasirengimo trūkumai.
Pirmoji Lenkijos pora - L.Kaczynskis su sutuoktine Maria - ir dar
94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų
pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo,
kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli
Smolensko oro uosto.
Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos
Lenkijos Golgota, žudynių metinių.
Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose
Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22-25 tūkst. Lenkijos
karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio
karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji
armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su
nacistine Vokietija.