Vienu rimčiausių išbandymų jai taps Graikijos krizė,
judinanti Bendrijos vienybės pamatus.
Liepos 1 dieną Lenkija pusmečiui perims pirmininkavimą ES iš
Vengrijos, kuri trečioji iš buvusio komunistinio bloko šalių po
Čekijos ir Slovėnijos vadovavo Bendrijai. Praha ES pirmininkavo
2009-aisiais, o Liubliana - 2008 metais.
Nors Lenkija nėra įsivedusi euro, ją sieja glaudūs prekybiniai
ryšiai su 17-a euro zonai priklausančių valstybių, ypač
Vokietija. Dėl šios priežasties Varšuva labai nerimauja dėl
krizės, kuri ištiko į skolas įklimpusią ir euro zonai
priklausančią Graikiją, padarinių.
„Eidama pirmininkės pareigas Lenkija tvirtai ir aiškiai pareikš
savo poziciją dėl pagalbos Graikijai ir kitoms šalims“, - neseniai
sakė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
„Kalbame apie tai, ar norime išgelbėti euro zoną ir Europos
integralumą ar iškelti į pirmą vietą egoistiškus nacionalinius
interesus“, - pridūrė jis.
Lenkija, turinti 38 mln. gyventojų, yra didžiausia valstybė
tarp šalių, prisijungusių prie ES per didžiąją bloko plėtros
bangą už buvusios Geležinės uždangos 2004-aisiais ir vėlesniais
metais.
Varšuva savo pirmininkavimo laikotarpiu stengsis sustiprinti
Bendrijos gynybos politiką, laisvąją rinką ir paremti kitų
buvusių komunistinių šalių pastangas greičiau tapti bloko
narėmis.
„Libijos konfliktas dar kartą įrodo, kad Europai vis labiau
reikia didesnės integracijos ir bendrų veiksmų karinėje srityje“,
- sakė D.Tuskas.
Lenkija taip pat nurodė, kad vienu svarbiausių jos
pirmininkavimo ES darbotvarkės punktų bus ryšių su Artimaisiais
Rytais stiprinimas.
Gegužę Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis
(Radoslavas Sikorskis) pirmasis iš Europos šalių užsienio reikalų
ministrų apsilankė Libijos sukilėlių bastionu tapusiame Bengazio
mieste, siekdamas pademonstruoti paramą sukilimui prieš Muamaro
Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimą.
Varšuva pranešė, kad savo pirmininkavimo ES metu paskirs
ambasadorių Bengazyje, kuris taip pat atstovaus visos Bendrijos
interesams.
Lenkija pati išgyveno perėjimo prie demokratijos procesą, kai
1989-aisiais šalyje žlugo komunistinis režimas.
Lenkija, kuri vienintelė iš ES valstybių per pasaulinę
finansų krizę sugebėjo išlaikyti ūkio augimą, taip pat nori, kad
būtų imtasi aktyvesnių veiksmų siekiant pašalinti Europos rinkoje
vis dar esančias kliūtis. Pasak Varšuvos, tai leis sustiprinti
Bendrijos ekonomiką.
„Turime nugriauti barjerus, ypač tuos, kurie susiję su
elektroniniu verslu“, - sakė Konradas Niklewiczius, kuris bus Varšuvos atstovas spaudai šalies
pirmininkavimo ES laikotarpiu.
Nevienodos elektroninio verslo sąlygos Rytams ir Vakarams piktina
lenkus ir kitų buvusių komunistinių šalių piliečius, kurie
neretai negali užsisakyti tam tikrų prekių ar paslaugų iš kitų
ES valstybių dėl kompanijos politikos ar turi papildomai sumokėti
už pristatymą Vakarų įmonėms.
Lenkija, seniai aktyviai remianti tolesnę bloko plėtrą anapus
buvusios Geležinės uždangos, sieks, kad nesulėtėtų pastaraisiais
metais įgytas pagreitis.
Vienas laukiamų įvykių - Kroatijos stojimo į ES sutarties
pasirašymas. Kroatija, kuri jau užbaigė prisijungimo derybas, į ES
šeimą turėtų įsilieti 2013-aisiais.
Rugsėjo pabaigoje Lenkijoje taip pat vyks ES Rytų partnerystės
programos viršūnių susitikimas. Šios 2009 metais pradėtos
iniciatyvos tikslas - stiprinti ekonominius ir politinius ryšius tarp
ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų: Armėnijos,
Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
Vidaus politikos požiūriu sėkmingas Lenkijos pirmininkavimas
Bendrijai labai svarbus D.Tusko centro dešiniųjų vyriausybei,
siekiančiai sutvirtinti savo pirmavimą viešosios nuomonės
apklausose ir užsitikrinti antrą kadenciją spalį vyksiančiuose
rinkimuose.