Ministerijos žinioje buvo 101 tariamo teroristo, kurie buvo
laikomi ir tardomi slaptuose CŽV kalėjimuose užsienyje, bylos.
Atlikus patikrinimą, buvo nuspręsta sankcionuoti tiktai dviejų iš
tų bylų tyrimą. Kitais atvejais kankinimai ir kiti neteisėti
apklausos metodai užfiksuoti nebuvo, todėl tolesnis tyrimas
nereikalingas, nusprendė teisingumo ministerija.
Ministerijos pareiškime nenurodoma, dėl kokių konkrečiai bylų
pradėtas tyrimas. „The Washington Post“ ir kiti laikraščiai
įsitikinę, kad kalbama apie afganą Gulį Rahmaną ir irakietį
Manadelį al-Jamadį. Pirmasis 2002 metais mirė
slaptame CŽV kalėjime Afganistane, antrasis - 2003 metais savo
šiurkščia tvarka pagarsėjusiame Bagdado Abu Graibo kalėjime.
G.Rahmanas, kurį neva pagal CŽV agento nurodymą išrengė ir
pririšo naktį prie šaltų kameros grindų, mirė nuo hipotermijos.
M.Jamadi mirė nuo sumušimų kalėjimo duše, kur jį su maišu ant
galvos atvedė kalėjimo sargybiniai. Pastarasis atvejis sulaukė
didelio atgarsio, nes į žiniasklaidą pateko nuotraukos, kur
amerikiečių kareiviai pozuoja prie nužudytojo lavono.
Slaptus kalėjimus užsienyje CŽV naudojo per antiteroristinę
kampaniją, kurią JAV veda nuo 2001 metų rugsėjo 11 dienos.
Žinoma, kad tokių kalėjimų kaliniams, turint vyriausybės juristų
sankciją, buvo taikomi šiurkštūs apklausos metodai, įskaitant
kankinimus vandeniu bei mušimus. Dėl to ankstesnio prezidento
George'o W. Busho administracija susilaukė
griežtos kritikos. Barackas Obama, pakeitęs
G.W.Bushą, uždraudė CŽV kalėjimus bei kankinimo praktiką.
Tačiau žmogaus teisių gynėjai reikalauja, kad būtų nubausti
agentai ir jų vadovai, susiję su įtariamųjų kankinimu.