Ministras Taibas Cherkaoui sakė, kad rinkėjų
aktyvumas buvo 72,65 procentai. Referendumą surengė karalius, po to,
kai šalyje prasidėjo demokratijos šalininkų protestai, panašūs
į vadinamojo Arabų pavasario sukilimus, per kuriuos buvo nušalinti
ilgamečiai Tuniso ir Egipto lyderiai.
„Referendumas vyko tvyrant normaliai atmosferai ir pademonstravo
tokį sąveikos tarp žmonių ir konstitucijos projekto turinio
laipsnį“, - sakė T.Cherkaoui.
Aiškiai norėdamas parodyti, kad balsavimą rėmė ir šalies
jaunimas, ministras taip pat pažymėjo, kad 30 proc. balsavusiųjų
buvo jaunesni nei 35 metų.
Maroke prasidėjus protestams, Mohammedas VI praėjusį mėnesį
paskelbė, kad šioje Šiaurės Afrikos valstybėje bus surengtas
referendumas dėl kai kurių jo įgaliojimų perdavimo ministrui
pirmininkui ir parlamentui.
Konstitucijos projekte numatyta, kad karalius liks valstybės,
ginkluotųjų pajėgų ir islamiškojo tikėjimo Maroke vadovas, o
ministras pirmininkas iš didžiausios parlamente atstovaujamos
partijos bus vyriausybės vadovas.
Mohammedas VI, kuris 1999 metais ėmėsi vadovauti ilgiausiai
viešpataujančiai dinastijai arabų pasaulyje, pasiūlė reformas po
ne vieną savaitę trukusių protestų, kuriuos organizavo jaunimo
suburtas Vasario 20-osios judėjimas, išvedęs į gatves
tūkstančius demonstrantų, reikalavusių daugiau demokratijos,
geresnių ekonomikos perspektyvų ir korupcijos išnaikinimo.
Reformų planui pritarta užsienyje; anot Europos Sąjungos, tai
„rodo aiškų pasiryžimą siekti demokratijos“.
Kartu su pokyčiais, suteiksiančiais premjerui daugiau
vykdomosios valdžios, naujoji konstitucija turėtų sustiprinti
teismų nepriklausomybę ir parlamento vaidmenį.
Karalius nebebus vadinamas „šventuoju“, bet konstitucijoje liks
tokie jo epitetai kaip „Tikinčiųjų vadovas“.
Naujoji konstitucija suteiks daugiau teisių moterims, o berberų
kalba bus oficiali valstybinė kalba kartu su arabų. Tai pirmas
kartas, kai Šiaurės Afrikos šalyje oficialus statusas suteikiamas
regiono vietinei kalbai.