Duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas po to, kai euro zonos
finansų ministrai Eurogrupės susitikime patvirtino papildomą 12
mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų) Graikijos ekonomikos gelbėjimo
paketą, J.C.Junckeras sakė optimistiškai manantis, jog su Atėnais
suderintos priemonės padės išspręsti šios šalies problemas.
„Graikijos suverenumas bus smarkiai apribotas“, - jis aiškino
Vokietijos savaitraščiui „Focus“, kuris šį interviu paskelbė
sekmadienį.
J.C.Junckeras pridūrė, kad į Graikiją artimiausiu laiku
išvyks euro zonos ekspertų grupės.
„Artėjant privatizacijų bangai, jiems reikės, pavyzdžiui,
sprendimo, pagrįsto Vokietijos agentūros „Treuhand“ modeliu“, -
nurodė jis, kalbėdamas apie privatizavimo agentūrą, kuris
1990-1994 metais pardavė 14 tūkst. Rytų Vokietijoje veikusių
įmonių.
Graikijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už privatizavimo
agentūros įsteigimą pagal biudžeto išlaidų taupymo planus,
suderintus su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu
(TVF), tačiau šis žingsnis išprovokavo audringus protestus Atėnų
gatvėse.
Graikai itin opiai vertina bet kokį mėginimą suvaržyti jų
šalies suverenumą, taip pat pasiūlymus įtraukti į šalies
valdymą „komisarus“ iš užsienio.
„Negalima leisti, kad graikai būtų įžeisti. Tačiau jiems
reikia padėti. Jie sakė esantys pasiruošę priimti euro zonos
ekspertų pagalbą“, - aiškino J.C.Junckeris.
Atėnai vien šiemet turės parduoti valstybinio turto už 5 mlrd.
eurų (17,3 mlrd. litų), kitaip Graikijai gali nepavykti įvykdyti
uždavinių, nustatytų pagal ES/TVF programą. Jeigu šis planas
žlugtų, Graikija gali netekti finansavimo, reikalingo tolesnei
vyriausybės veiklai ir siekiant išvengti valstybės bankroto.
Vokietijos „Treuhand“ modelio atkartojimas graikams gali
pasirodyti esantis labai skausmingas, o šalis jau dabar kenčia nuo
didėjančio nedarbo ir trečius metus besitęsiančios recesijos.
„Treuhand“, kuri buvo viena iš didžiausių pasaulyje holdingo
bendrovių, buvo įpareigota pelningai parduoti valstybines bendroves,
tačiau savo veiklą ši agentūra baigė su milžiniškais
nuostoliais ir užsitraukusi daugybės darbo netekusių žmonių
įniršį.
1990 metais agentūrai patikėtose įmonėse dirbo 4 mln.
vokiečių, tačiau iki 1994 metų, kai „Treuhand“ buvo uždaryta,
joje bebuvo likę tik apie 1,5 mln. darbo vietų.
Užuot uždirbusi pelno, kuris turėjo būti paskirstytas visiems
Rytų Vokietijos gyventojams, karštligiškai valstybės turtą
pardavinėjusi agentūra paliko 270 mlrd. markių įsiskolinimų.