Abi šalys pasiekė šį proveržį, sudarydamos pirmąsias
sutartis per pastaruosius trejus metus, kai Kosovas vienašališkai
pasiskelbė nepriklausomu. Vienas iš svarbiausių pasiekimų - jog
Kosovo gyventojams pirmąkart bus leista atvykti į Serbiją su
Prištinos išduotais kelionės dokumentais.
„Jos (sutartys) priartina abi puses prie Europos Sąjungos (ES),
stiprina bendradarbiavimą ir gerina gyvenimą eiliniams žmonėms“, -
sakė aukštas Bendrijos diplomatas Robertas Cooperis, tarpininkavęs kelis mėnesius trukusiose derybose.
„Jos nelemia nei vienos šalies pozicijos dėl Kosovo statuso, -
pridūrė jis. - Serbija nepripažįsta Kosovo, o Kosovas neatsisako
savo statuso“.
Derybininkai nuo kovo susitikinėjo su R.Cooperiu per ES
inicijuotas derybas, siekiant išspręsti kasdienes problemas, su
kuriais abiejų šalių piliečiai susidurdavo nuo Kosovo atsiskyrimo
2008 metais.
Šeštadienį vykusiame penktajame susitikime derybininkai
susitarė užtikrinti laisvą žmonių judėjimą per ginčijamą
sieną, išspręsti problemas, kylančias dėl Serbijos atsisakymo
leisti Kosovui naudotis civilinių registrų duomenimis, taip pat
siekti, kad būtų pripažįstami vienoje arba kitoje šalyje įgyto
išsilavinimo diplomai.
Derybose, kurioms vadovavo Serbijos URM pareigūnas Borko
Stefanovičius ir Kosovo vicepremjerė Edita
Tahiri, taip pat buvo skirta dėmesio problemoms kitose srityse,
tokios kaip telekomunikacijos, elektros energijos tiekimas, muitai,
kadastro duomenys ir religija.
Per pastarąjį aštuonias valandas trukusį derybų etapą buvo
padėti paskutiniai štrichai sutartyje, kuri leis Kosovo piliečiams
atvykti į Serbiją, turint Prištinos išduotas tapatybės korteles,
taip pat privatiems automobiliams su laikinais numeriais. Tačiau
Belgradas nepripažins transporto registracijos numerių arba pasų,
išduotų Kosovo Respublikoje.
Pasiruošimai įgyvendinti šią sutartį bus pradėti nuo kitos
savaitės, nurodė R.Cooperis.
„Laisvas judėjimas yra esminis Europos Sąjungos principas, -
pabrėžė jis. - Laisvas judėjimas pavers visus Balkanus labiau
europietišku regionu.“
Be to, abi šalys susitarė spręsti problemas, kylančias dėl
civilinių registrų duomenų, kurie buvo perkelti iš Kosovo į
Serbiją po 1999 metais vykusio konflikto.
Šiuo atveju ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX)
pagamins ir perduos Prištinai sertifikuotas šiuo metu Kosovo
neturimų civilinių registrų duomenų kopijas. Išsprendus šią
problemą, būtų lengviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu,
klastojimais, asmenybės duomenų vagystėmis, taip pat spręsti
kasdienes problemas, tokias kaip skyrybos.
Pasak R.Cooperio, jog ilgainiui abi šalys veikiausiai susitars
dėl vizų režimo sušvelninimo.
ES pareigūnai tikisi, kad iki vasaros atostogų įvyks dar vienas
derybų susitikimas, kuriame bus išspręstos visos šios problemos.
Pastarųjų derybų išvakarėse B.Stefanovičius sakė Belgrado
televizijai B92, kad „mes galime vėl susitikti vėliau liepą arba
rugsėjį“.
Sudarytas susitarimas abi šalis dar labiau priartina prie ES, o
Serbija tikisi, kad artimiausiu laiku ji bus paskelbta kandidate
įstoti į šį 27 šalių bloką.
Belgradas pašalino svarbias kliūtis šiame kelyje,
sušvelnindamas savo poziciją dėl Kosovo, o praeitą mėnesį buvo
padarytas didelis šuolis, kai buvo suimtas daugelį metų slapstęsis
įtariamas Balkanų karo nusikaltėlis Ratko Mladičius.
Tačiau Serbija oficialiai tebelaiko Kosovą savo pietine
provincija, nors jo nepriklausomybę yra pripažinusios 76 valstybės,
tarp jų JAV ir 22 ES šalys.