„NATO labai suinteresuota dirbti su Rusija, gerindama Europos ir
viso pasaulio saugumą. Mes bendradarbiaujame kovodami su terorizmu,
piratavimu, neteisėta narkotikų prekyba, drauge padedame
stabilizuoti padėtį Afganistane“, - pareiškė A.F.Rasmussenas
interviu, kurį spausdina pirmadienį laikraštis „Russkaja gazeta“.
Jis pažymėjo, kad kaip tik todėl Rusija buvo pakviesta
svarstyti tai, kaip pagerinti tarpusavio saugumą, bendradarbiaujant
priešraketinės gynybos srityje.
„Jeigu NATO ir Rusija galės plėtoti strateginę partnerystę,
tai bus ilgo kelio sukurti pasitikimus santykius pradžia“, - mano
NATO generalinis sekretorius.
Pasak A.Rasmusseno, daugelis Rusijos prezidento pateiktų
siūlymų „jau įėjo į bendrą pareiškimą, priimtą pernai
lapkritį Lisabonoje“.
Drauge NATO vadovas pažymėjo, kad „Europos saugumą - yra
kažkas daugiau nei Rusijos ir NATO susitarimas“.
Jo nuomone, per diskusiją turi būti atsižvelgiama „į
suverenių Europos valstybių interesus“.
„Sąjungininkai NATO bloke įsitikinę: geriausia aikštelė
tokiai diskusijai - ESBO. Juk ten bus išgirsti visų valstybių,
kurios domisi šiuo klausimu, balsai“, Pareiškė A.F.Rasmussenas.
„NATO nekelia grėsmės Rusijai. Geresnio būdo gerinti saugumą
nei turėti gerus santykius su savo svarbiausia kaimyne, nėra“, -
įsitikinęs A.F.Rasmussenas.
Be to, NATO vadovas, nors nesutinka „su Rusijos požiūriu į
konfliktą Gruzijoje“, mano, jog yra teigiamas dalykas tas, kad per
susitikimą Lisabonoje NATO ir Rusija susitarė dirbti „strateginės
partnerystės linkme“.
„Mes sutikom, kad Rusijos ir NATO taryba turi būti forumas
visiems laikams ir dėl visų problemų. Nuo to laiko mes gyvename
Lisabonos susitikimo dvasia“, - pabrėžė generalinis sekretorius.
A.F.Rasmussenas pažymėjo, kad po susitikimo Lisabonoje „NATO ir
Rusijos karių bendradarbiavimas gavo naują impulsą“.
„Galimybių dar glaudesnei sąveikai ateityje yra - ir
operatyviniais klausimais, ir keičiantis patyrimu, pavyzdžiui,
vykdant karines reformas“, - pridūrė jis.