“NATO mums nekelia grėsmės”, - pabrėžė jis.
Pasak S.Lavrovo, “NATO yra mūsų partnerė, mes norime, kad
mūsų partnerystė taptų strategine, kaip tarėmės Lisabonoje”.
“Darysime viską, kad ta kryptimi eitume, tačiau, žinoma,
neužtušuodami problemų, dažnai gana rimtų problemų, kurios
išlieka mūsų santykiuose”, - kalbėjo Rusijos URM vadovas.
S.Lavrovas pažymėjo, kad Rusija “labai vertina tą atviro draugiško dialogo dvasią, kuri Rusijos ir NATO taryboje dabar vyrauja ir leidžia aptarti sudėtingiausius, atrodytų, klausimus”.
Tačiau Rusijos ir NATO nesutarimų dėl
priešraketinės gynybos (PRG) sprendimas atidėtas mažiausiai
metams.
Kaip rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC, po susitikimo
pirmadienį Sočyje Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas
Rasmussenas išreiškė viltį, kad
susitarti pavyks per susitikimą Čikagoje.
„Dėl PRG mes pradedame žiūrėti į dalykus vienodai (...)
Tikiuosi, kad visi mes susitiksime greičiau nei po metų per NATO
viršūnių susitikimą Čikagoje ir galėsime susitarti dėl
sprendimo PRG srityje“, - sakė A.F.Rasmussenas spaudos
konferencijoje, pasibaigus NATO ir Rusijos tarybos išvažiuojamajam
posėdžiui nuolatinių atstovų lygiu. NATO generalinis sekretorius
pridūrė, kad šalys išdėstė viena kitai apie kai kuriuos
konkrečius planus, susijusius su priešraketine gynyba, bet išsamiau
juos paaiškinti jis neturi teisės.
Prieš prasidedant susitikimui A.F.Rasmussenas pareiškė, jog
bendradarbiavimas PRG srityje - tai sudėtingas klausimas, ir Rusija
su NATO jau suprato, kad joms reikia „ne greito, o geriausio
rezultato“.
Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas sakė
pirmadienį Sočyje, kad derybos dėl PRG vyksta „ne taip lengvai ir
greitai, kaip daugelis tikėjosi po susitikimo Lisabonoje“.
NATO susitikimo Lisabonoje 2010 metų lapkritį užkulisiuose
Rusija ir Aljansas iš principo susitarė, kad išnagrinės, kaip
galėtų bendradarbiauti, kurdamos Europos priešraketinę gynybą.
Tačiau per pastaruosius mėnesius derybos, kaip pripažino Rusijos
atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas, pateko į aklavietę.
NATO primygtinai teigia, jog nauja PRG nekels grėsmės Rusijos
saugumui, bet Maskva mano, jog naujų priešraketinės gynybos
sistemų pasirodymas Europoje pažeis strateginę jėgų pusiausvyrą
regione, ir reikalauja rašytinių bei techninių garantijų, kad
sistema negalės numušti Rusijos raketų.
Rusija siūlosi dalyvauti kuriant naują PRG, bet NATO teigia, kad
neleistina situacija, kuriai esant, karinio bloko dalyviams tektų
remtis užtikrinant savo saugumą trečiosiomis šalimis.
Birželio 9 dieną Briuselyje įvyko Rusijos ir NATO tarybos
posėdis gynybos ministrų lygiu, kuriame šalims taip ir nepavyko
suartinti savo pozicijų.
Maskva įvairių oficialių asmenų lūpomis skundėsi, kad JAV ir
NATO tiesiog nenori klausytis jos argumentų.
NATO susitikimas Čikagoje numatytas kitų metų gegužės
viduryje. Dmitrijus Rogozinas prieš savaitę sakė, kad jeigu iki jo
pradžios nepavyks susitarti dėl PRG, Rusijos prezidentas, kad ir kas
jis būtų tuo laiku, į susitikimą nevažiuos, ir Rusija pradės
kurti savo atskirą priešraketinės gynybos sistemą.
Birželį Maskva oficialiai pareiškė esanti nepatenkinta, kad į
Juodąją jūrą atplaukė Amerikos kreiseris “Monterey“,
apginkluotas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. Kreiseris
dalyvavo bendruose kariniuose mokymuose su Ukraina, po to atplaukė į
Gruzijos Batumio uostą. Tokie laivai, pagal JAV planus, turi tapti
mobilios priešraketinės gynybos sistemos dalimi.
Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis pateko į aklavietę
Prieš susitikimą Sočyje Rusijos URM vadovo pavaduotojas
pareiškė, kad į aklavietę pateko ir išankstinės derybos dėl
naujos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES).
„Konsultacijos dėl naujų derybų, susijusių su įprastinių
ginkluotųjų pajėgų Europoje kontrole, pateko į aklavietę.
Svarbiausia priežastis yra ta, kad kai kurios šalys mėgina
panaudoti valstybių suinteresuotumą atkurti šios saugumo įrankio
gyvybingumą toli nuo nusiginklavimo esančioms politinėms problemoms
spręsti“, - sakė interviu agentūrai „Interfax“ užsienio reikalų
ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Rusija nutraukė dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje
sutartyje 2007 metų liepą. Tai įvyko po to, kai Vašingtonas
atmetė Rusijos siūlymą panaudoti būsimoje PRG sistemoje Rusijos
radiolokacijos stotį Azerbaidžane. Oficialiai tuometinis prezidentas
Vladimiras Putinas paaiškino atsisakymą nuo ĮGES tuo, kad dauguma
Europos šalių neratifikavo sutarties. Ekspertai sakė, kad Rusijos
netenkina sutartyje numatyti apribojimai Rusijos ginkluotosioms
pajėgoms vadinamajame „pietų sparne“, tai yra taip pat ir Kaukaze.
Praėjus metams po Rusijos pasitraukimo iš ĮGES įvyko karas
Pietų Osetijoje ir įsiveržė Rusijos armija.
Nenurodytas šaltinis Rusijos prezidento administracijoje per
praėjusį savaitgalį sakė agentūrai ITAR-TASS, jog NATO šalys
kelia naujų derybų dėl ĮGES pradžiai keletą sąlygų, iš kurių
viena, pasak šaltinio, „duoda suprasti, kad Pietų Osetija ir
Abchazija priklauso Gruzijai“.
Rusijos ir NATO atstovai
Sočyje taip ir nesusitarė priimti juridiškai įpareigojančio
dokumento, kuris garantuotų, jog Priešraketinės gynybos sistemos
(PRG) elementai abipusiškai nėra nukreipti prieš partnerę.
Kalbėdamas apie NATO ir Rusijos tarybos susitikimo rezultatus,
Aljanso generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas pareiškė nematąs tokio dokumento būtinybės.
“Kalbant apie pareiškimą, žadančio nepanaudoti jėgos prieš
partnerę, aš asmeniškai nemanau, kad mums reikia naujo susitarimo.
Mums reikia praktinio bendradarbiavimo. Rusija galėtų aktyviai
bendradarbiauti, dalyvauti procese, palaikyti ryšį. Tai yra
geriausia garantija, kurią mes galėtume gauti iš Rusijos. Štai
mano atsakymas”, - sakė NATO vadovas.
Tuo tarpu Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas patvirtino, jog
Rusijai vis dar rūpi tokios garantijos.
“Rusijos generalinio štabo atlikta analizė rodo, kad tam tikri
amerikietiškos, o dabar ir NATO sistemos, kurią planuojama
dislokuoti Europoje arti mūsų sienų, komponentai kels pavojų
mūsų strateginėms branduolinėms pajėgoms”, - pareiškė
S.Lavrovas.
“Mes visi žinome, kad sudaromos sutartys dėl PRG komponentų
dislokavimo, aktyviau praktiškai ima veikti karo laivai, kurie
sudarys jūrinę būsimos sistemos sudedamąją dalį, - aiškino jis.
– Mes norėtume greta išaiškinimo gauti ir garantiją, kad tai
nėra nukreipta prieš Rusijos Federaciją”.
“Mes neprašome vienpusių garantijų, mes kalbame apie tai, kad
Rusijos ir NATO tarybos visos narės turi susitarti, kad jokia veikla
PRG srityje nekels grėsmės pavojaus bet kurios dalyvės gynybiniam
pajėgumui”, - pabrėžė S.Lavrovas.