Gegužės viduryje Prancūziją ištiko šokas. Šalis su siaubu stebėjo į teismo salę vedamą nesiskutusį ir antrankiais surakintą D.Straussą-Kahną.
Toks dar nenuteisto politiko pažeminimas Prancūzijoje buvo niekam nesuprantamas ir sutartinai smerkiamas.
Piktintasi ir esą įžeidžiomis Niujorko bulvarinių leidinių antraštėmis. Prancūzai tarsi jautė, kad, amerikiečių akimis, nusikalto ne buvęs TVF vadovas, o visa Prancūzija.
Bet dabar patiems JAV pareigūnams pripažinus, kad dėl melagingų D.Strausso-Kahno neva užpultos kambarinės parodymų byla gali subliūkšti, į Paryžių grįžo kovos dvasia.
Ir politikai, ir eiliniai prancūzai vieną po kito žarsto priekaištus esą necivilizuotai ir be žiniasklaidos cirko negalinčiai gyventi Amerikai.
Kritika bylos eigai
Iš pradžių, kai praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad dėl kambarinės pasakojimo kilo rimtų abejonių, Prancūzijoje apsiribota kritika pačios bylos eigai.
Buvęs Prancūzijos premjeras Lionelis Jospinas įsiutęs pareiškė, jog D.Straussą-Kahną „amerikietiška sistema numetė vilkams”.
O buvęs šalies teisingumo ministras Robert’as Badinteras JAV teisėsaugos pareigūnų elgesį su buvusiu TVF vadovu pavadino „žiniasklaidos surengtu linčo teismu”.
„Amerikietiškų procedūrų kaprizai D.Straussą-Kahną pasmerkė net neprasidėjus padoriam tyrimui, – savo redakcijos skiltyje rašė dienraštis „Le Monde”. – Žiniasklaidos veikiama JAV teisingumo sistema padarė viską, kad prancūzas būtų bejėgis dar net nepradėjus svarstyti bylos.”
Nors abejoti kambarinės parodymų patikimumu pradėjo būtent JAV prokurorai, Prancūzijoje daroma išvada, kad būtent Niujorko teisėsauga elgėsi netinkamai.
Atgimsta seni stereotipai
Apžvalgininkai pripažįsta: Paryžiuje jau ėmė formuotis nauja antiamerikietiškų nuotaikų banga. Panaši buvo kilusi 2002–2003 metais – JAV ruošiantis invazijai į Iraką.
„Taip, ši byla Prancūzijoje iš tiesų atgaivina visus neigiamus stereotipus apie Jungtines Valstijas”, – pripažino JAV ir Prancūzijos santykių ekspertas Dominique’as Moisi.
„Net tuomet, kai pasibaigus šaltajam karui buvome itin artimi, niekada nesutarėme dėl mirties bausmės.
Europoje mirties bausmės taikymas reiškia tam tikrą civilizuotumo stoką.
Dabar vėl atsiranda jausmas, kad Amerika, kurios policija elgiasi taip žeminamai, yra ne civilizuota, o pavojinga valstybė”, – pridūrė D.Moisi.
Analitiko manymu, panašiai buvo manoma ir tuomet, kai JAV 2003 metais įsiveržė į Iraką.
Tada Paryžiaus ir Vašingtono santykiai buvo itin pašliję.
Prancūzą pribloškė patyčios
Paprasti prancūzai jaučia, kad D.Strausso-Kahno sulaikymą Niujorke iš karto apgaubė antiprancūziškumo šešėlis.
„Toks įspūdis, jog jis buvo kaltas dar prieš pradedant tyrimą.
Teisingumo samprata JAV yra keista, – svarstė 28 metų Kevinas Bernard’as. – Mes tikime, kad žmogus yra nekaltas, kol nėra įrodyta priešingai, o ne atvirkščiai.”
30-metis Marcas Placet atskleidė kaip tik prieš savaitę viešėjęs Niujorke. Vyrą pribloškė patyčios iš Prancūzijos ir prancūzų.
„Ir baruose, ir gatvėse žmonės nuolatos šaipydavosi iš manęs – prancūzo.
Jie nuolatos primindavo man D.Straussą-Kahną ir prancūzus vadino iškrypėliais”, – pasakojo M.Placet.
Kambarinei gresia deportavimas
D.Straussą-Kahną bandymu išžaginti apkaltinusiai, bet tyrėjams net kelis kartus melavusiai viešbučio „Sofitel” kambarinei iš Gvinėjos gresia rimti nemalonumai.
Pranešama, kad 32 metų kambarinė gali būti apkaltinta melagingai liudijusi ir taip sulaužiusi priesaiką. Pagal Niujorko valstijos įstatymus už priesaikos sulaužymą skiriama iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Be to, jau aišku, kad atvykėlė iš Gvinėjos, prašydama prieglobsčio Amerikoje, melavo, kai teigė patyrusi grupinį išžaginimą.
„JAV vidaus saugumo departamentas galėtų įvertinti jos melą ir galiausiai paliepti jai palikti šalį – ją deportuoti”, – pareiškė Kalifornijos universiteto profesorius Kevinas Johnsonas.
Moteris taip pat pakeitė parodymus prokurorams dėl to, ką ji darė iškart po tariamo D.Strausso-Kahno užpuolimo.
Iš pradžių kambarinė teigė po incidento pabėgusi iš prancūzo apartamentų, palaukusi, kol jis išvyks, ir pranešusi apie tai savo prižiūrėtojai. Dabar ji prisipažino apie užpuolimą pranešusi tik tada, kai išvalė dar vieną kambarį.
Žiniasklaidoje mirga pranešimai, kad kambarinei „Sofitel” svečiai mokėjo ir už lytines paslaugas. Neva gali būti, kad moteris apkaltinti D.Straussą-Kahną užpuolimu nusprendė po to, kai jis atsisakė jai sumokėti už seksą.