“Sudėtingų įvykių XX amžiaus vidurio Estijos istorijoje
vertinimai gali būti įvairūs”, - sutinka Estijos žydų
bendruomenės pirmininkė Ala Jakobson ketvirtadienį išplatintame
bendruomenės pareiškime.
„Būtų ciniška svarstyti, kuri iš dviejų okupacijų “buvo
geresnė”. Ypač atsižvelgiant į tai, kad nacių Vokietijos
režimas pripažintas nusikalstamu tarptautiniame tribunole”, -
sakoma pareiškime.
Žydų bendruomenės nuomone, “eilinis mėginimas “kovotojais
su bolševizmu” pavaizduoti asmenis, bendradarbiavusius su nacių
okupacine valdžia, dar ir tą dieną, kai prasidėjo Viljandžio ir
Estijos piliečių, priklausiusių “neteisingai”, anot nacizmo
ideologų, tautybei naikinimas, atrodo visiška kvailyste, jeigu ne
tikslinga provokacija, kuria siekiama apjuodinti Estiją
užsienyje”.
Renginio iniciatyva priklauso Estijos karių bendrijai
“Sakala”, kuri, anot estų portalo “Delfi” ketina penktadienį
Vokiečių karių kapinėse Viljandyje paminėti vokiečių įžengimo
į miestą 1941 metais 70-ąsias metines.
Laikraščiui “Sakala” viena minėjimo rengėjų, Jaanika
Kressa (Janika Kresa), sakė, kad “vokiečių atėjimas laikomas
Estijos išvadavimu, nes ji buvo išgelbėta nuo tvarkos, įvestos
1940 metų birželį, kai apie 10 tūkstančių žmonių buvo
deportuota į Sibirą, vietinė liaudis nuskurdinta”.
“Estams tvarka vėl tapo normali”, - pridūrė ji.
“Vokiečių kariuomenės įžengimo vertinimas priklauso nuo
vertintojo pozicijos, - sakė Viljandžio muziejaus vadovas Jaakas
Pihlakas (Jakas Pihlakas). – Vieniems tai buvo išvadavimas, kitiems
– ne. Juridiškai viena okupacija pakeitė kitą”.
Anot jo, “1940 metų teroras buvo akivaizdžiai labiau
naikinantis, negu tos represijos, kurias vykdė vokiečiai per trejus
metus”.