„Trečiasis vaizdo įrašas, kuriame matomi visi septyni Libane
pagrobti estai, prieš tris savaites buvo išsiųstas kai kuriems
pagrobtųjų artimiesiems elektroninio pašto adresais“, -
ministerijos atstovė Minna-Liina Lind sakė
naujienų agentūrai AFP.
„Mes nekomentuosime, kas jame (vaizdo įraše) buvo pasakyta, nes
šis vaizdo įrašas šįkart buvo išsiųstas artimiesiems ir nebus
viešinamas. Tačiau galime patvirtinti, kad vaizdo įraše matomi
visi septyni estai“, - pridūrė ji.
Septyni Estijos piliečiai, kurie visi vyresni nei 30 metų, buvo
pagrobti kovo 23 dieną tuojau po to, kai atvyko į Libaną per žygį
dviračiais iš kaimyninės Sirijos.
Šis incidentas tebėra mįslingas.
Libane buvo suimti keli su šiuo pagrobimu siejami asmenys,
tačiau iki šiol neaišku, kas nurodė pagrobti estus ir kur laikomi
įkaitai.
Ankstesniuos vaizdo pranešimuose, kurie buvo paskelbti internete
balandžio 20 ir gegužės 20 dieną, įkaitai matomi prašantys
pagalbos.
Pirmajame įraše jie kreipėsi į Libano, Saudo Arabijos,
Jordanijos ir Prancūzijos, tačiau ne Estijos lyderius, prašydami
pagalbos. Tačiau vyrai neperdavė jokių juos pagrobusių asmenų
reikalavimų.
Kai kurie šaltiniai teigia, jog tyrėjai nustatė, kad šis
vaizdo įrašas buvo įkeltas į tinklalapį Sirijos sostinėje
Damaske, todėl buvo iškelta prielaida, jog pagrobtieji buvo
pergabenti per sieną iš Libano.
Antrajame vaizdo įraše įkaitai vėl prašė pagalbos,
kritikuodami Talino vyriausybę, kuri esą juos apleidusi. Pagrobtieji
nurodė, kad jiems gresia „didelis pavojus“.
Estijos pastangoms išvaduoti savo piliečius trukdo tai, kad 1,3
mln. gyventojų turinti šalis turi nedaug diplomatinių pareigūnų
Artimuosiuose Rytuose, taip pat neturi nuolatinės diplomatinės
atstovybės Libane.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas)
kelis kartus vyko į Libaną derybų su vietos valdžia.
Estija taip pat prašė logistikos pagalbos iš kitų Europos
Sąjungos (ES) ir NATO šalių, ypač Prancūzijos.