„Didžiuodamasis skelbiu, kad Jungtinės Valstijos oficialiai
pripažįsta Pietų Sudano Respubliką suverenia ir nepriklausoma
valstybė nuo šios dienos, 2011 metų liepos 9-osios“, - sakoma
B.Obamos pranešime.
Pietų Sudanas nepriklausomybę įgijo po daugiau nei 50 metų
trukusio konflikto tarp pietų regiono sukilėlių ir daugelio
Chartumo vyriausybių. Dėl pilietinio karo regionas virto
griuvėsiais, žuvo milijonai žmonių, jo palikimu tapo abipusis
nepasitikėjimas.
2005 metais buvo sudarytas Išsami taikos sutartis (CPA), kuri
galiausiai užbaigė šį konfliktą. Taika, kuri buvo sudaryta
intensyviai spaudžiant kitoms šalims, ypač JAV, Didžiajai
Britanijai ir Norvegijai, nutiesė kelią į šiemet sausį surengtą
referendumą dėl Pietų Sudano nepriklausomybės.
Apie 99 proc. pietiečių balsavo už atsiskyrimą nuo Šiaurės.
B.Obama sakė neabejojantis, kad draugystės ryšiai tarp Pietų
Sudano ir Jungtinių Valstijų ilgainiui dar labiau sustiprės.
„Pietų sudaniečiams imantis sunkaus darbo statyti savo naują
šalį, Jungtinės Valstijos žada savo partnerystę, jiems siekiant
saugumo, vystymosi ir atsakingo valdymo, kurie gali išpildyti
(gyventojų) lūkesčius ir užtikrinti jiems žmonių teises“, -
pabrėžė prezidentas.
B.Obama pridūrė, kad Pietų Sudano nepriklausomybė žymi „dar
vieną žingsnį į priekį ilgoje Afrikos kelionėje į galimybes,
demokratiją ir teisingumą“.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atskirame pranešime pagyrė Sudano vyriausybę dėl sprendimo tapti
pirmąja, pripažinusia Pietų Sudano nepriklausomybę.
„Toliau žengdama taikos keliu, Sudano vyriausybė gali iš naujo
apibrėžti savo santykius su tarptautine bendruomene ir užtikrinti
labiau klestinčią ateitį savo žmonėms“, - pabrėžė
JAV diplomatijos vadovė.
Didžiosios Britanijos premjeras
Davidas Cameronas pareiškė, kad jo šalis
šeštadienį pripažino Pietų Sudano nepriklausomybę, paskelbtą
tą pačią dieną.
„Šiandien Pietų Sudano Respublika tampa nepriklausoma ir
naujausia pasaulyje šalimi, - sakoma D.Camerono pranešime. - Ši
diena istorinė Pietų Sudanui ir visai Afrikai.“
Ministras pirmininkas pridūrė, kad Britanija didžiuojasi tapusi
„tarp pirmųjų, pripažinusių Pietų Sudano nepriklausomybę“.
„Sveikiname Pietų Sudaną įžengus į tautų bendruomenę ir
tikimės stiprinti ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir Pietų
Sudano ateinančiais mėnesiais ir metais“, - sakė D.Cameronas.
Pietų Sudano parlamento pirmininkas anksčiau šeštadienį
paskelbė savo šalį nepriklausoma, tuo pažymėdamas naujausios
pasaulyje valstybės gimimą, skilus vienai didesnių Afrikos
valstybių.
„Mes, demokratiškai išrinkti žmonių atstovai, remdamiesi
Pietų Sudano žmonių valia, patvirtinta referendumo dėl
apsisprendimo rezultatais, skelbiame Pietų Sudaną nepriklausoma ir
suverenia valstybe“, - pareiškė Jamesas Wani Igga.
Nepriklausomybės deklaracija patvirtino naujosios valstybės
demokratinį, daugelio etninių grupių ir konfesijų pobūdį,
įsipareigojimą puoselėti draugiškus santykius su visomis šalimis,
„taip pat ir su Sudano Respublika“, sakė J.W.Igga.
Parlamento vadovas nurodė, jog „strateginiu prioritetu“ Pietų
Sudanui bus narystė Jungtinėse Tautose, Afrikos Sąjungoje, Rytų
Afrikos bloke ir kituose tarptautiniuose dariniuose.
Tada Pietų Sudano lyderis Salva Kiiras pasirašė
pereinamojo laikotarpio konstituciją ir prisiekė eiti pirmojo
naujosios valstybės prezidento pareigas bei pažadėjo „skatinti
vystymąsi ir plėtoti Pietų Sudano žmonių gerovę“.
Europos Sąjunga (ES)
šeštadienį pripažino Pietų Sudano nepriklausomybę ir pasveikino
naujausios Afrikos valstybės žmones, sakoma Briuselio paskelbtame
pranešime.
ES taip pat pagyrė Chartumo vyriausybę, leidusia skilti Sudanui,
taip pat nedelsiant pripažinusią naująją Pietų Sudano
Respubliką.
„ES nuosekliai palaikė 2005 metų Išsamios taikos sutarties
įgyvendinimą, kurį vainikavo Referendumas dėl Pietų Sudano
apsisprendimo“, - sakoma Briuselio pranešime.
Ten pat nurodoma, jog šis referendumas „buvo vykdomas taikiai bei
patikimai ir kad jo rezultatai buvo Pietų Sudano žmonių
demokratiškai pareikštų norų tikroviškas atspindys“.
„Šią istorinę dieną, Europos Sąjunga ir valstybės jos narės
sveikina Pietų Sudano Respubliką kaip nepriklausomą valstybę“, -
pažymima pareiškime.
„Naujausiai pasaulio valstybei prireiks tarptautinės paramos
kuriant saugią, taiką ir klestinčią šalį, galinčią užtikrinti
savo žmonių poreikius ir lūkesčius“.
„ES ir valstybės jos narės nuo 2005 metų stengiasi paremti
Pietų Sudano vystymąsi ir tikisi, kad ir toliau plėtosis glaudus ir
ilgalaikis bendradarbiavimas su Pietų Sudano Respublika ir jos
žmonėmis“, - nurodoma pareiškime.
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Šiandien nauja
valstybė kyla Afrikoje. Aš sveikinu Pietų Sudaną su
nepriklausomybe ir linkiu jo žmonėms klestėjimo bei taikios
ateities“.
Kaubojišką skrybėlę dėvintis
ir vešlią juodą kaip anglis barzdą želdinantis naujausios pasaulyje
valstybės prezidentas Salva Kiiras anksčiau buvo
sukilėlių vadas, uoliai išpažįstantis krikščionių tikėjimą,
kaip ir dauguma kitų jo tėvynainių - Pietų Sudano gyventojų.
Įspūdingo ūkio 60 metų lyderis, ilgai partizanavęs savanose
per niokojantį 1983-2005 metų pilietinį karą tarp Sudano
šiaurinio ir pietinio regiono, ne kartą pasisakydavo už taiką per
įnirtingus ir kai kada kruvinus ginčus, kurie Pietų Sudaną
šeštadienį galiausiai atvedė į nepriklausomybę.
Per pamaldas katalikų katedroje, stūksančioje karo žaizdų dar
neišsigydžiusioje sostinėje Džuboje, S.Kiiras ne kartą siuntė
taikos ir susitaikymo žinią, o buvusį karo laikų priešininką
Sudano prezidentą Omarą al Bashirą priėmė kaip
garbės svečią nepriklausomybės paskelbimo ceremonijose.
„Mes negrįšime prie karo - to nenutiks“, - S.Kiiras tvirtino
šiemet gegužę, kai Chartumo pajėgos įžengė į ginčijamą
Abjėjaus rajoną, kurį Pietų Sudano vadovai nori matyti savo
naujoje valstybėje.
„Esame ištikimi taikai, - pabrėžė prezidentas. - Pakankamai
prisikariavome. Mes sudarėme taiką.“
Lyderis, kuris savo šalyje dažnai vadinamas tiesiog Salva,
niekada neslėpė ambicijų atvesti į nepriklausomybę didžiulį
menkai išsivysčiusį regioną, turintį 8,5 mln. gyventojų. Šiuo
atžvilgiu jis labai skyrėsi nuo savo pirmtako Johno Garango, kuris beveik iki pat savo mirties 2005 metais siekė, kad
Sudanas išliktų suvienytas, tačiau gyvuotų kaip federacija ir
būtų demokratiškas.
S.Kiiras yra kilęs iš al Gazalui regiono, esančio netoli
Abjėjaus. Jis priklauso dinkų genčiai, kuri yra didžiausia etninė
grupė Pietų Sudane, ir kiekvieną sekmadienį meldžiasi per mišias
Džubos katedroje.
Dauguma dinkų tradiciškai verčiasi gyvulių auginimu, o
S.Kiiras retai kada matomas be jo įvaizdžio dalimi tapusios
plačiabrylės skrybėlės. Įtakingas JAV senatorius Johnas Kerry, kuris šiemet sausį apsilankė Džuboje, kai pietų
Sudane vyko referendumas dėl nepriklausomybės, atvežė S.Kiirui
dovanų naują skrybėlę.
S.Kiiras perėmė vadovavimą iš charizmatiško J.Garango, su
kuriuo jis 1983 metais įkūrė Sudano liaudies išsivadavimo
judėjimą. Valdžia jam atiteko, kai ankstesnis lyderis žuvo per
sraigtasparnio katastrofą Ugandoje - tuojau po to, kai buvo
pasirašyta 2005 metų taikos sutartis, užbaigusi pilietinį karą.
Po J.Garango žūties S.Kiiras iškart tapo savo judėjimo
politiniu ir kariniu lyderiu, pietinio regiono prezidentu ir Sudano
viceprezidentu. Jis šešerius metus dirbo kartu su buvusiu pilietinio
karo laikų priešininku O.al Bashiru nacionalinės vienybės
vyriausybėje.
Pietų Sudano lyderis yra kariškis, kuriam daug lengviau kalbėti
Džubos arabų tarme negu anglų kalba. Jam taip ir nepavyko išeiti
iš J.Garango šešėlio, o pastarojo lyderio palikimą gerbia tiek
Šiaurės, tiek Pietų gyventojai.
Ruošiantis sausį vykusiam referendumui, S.Kiiras susitaikė su
dauguma buvusių sukilėlių priešų.
Tačiau naujausios valstybės vadovo laukia bauginantys
iššūkiai: jam teks vadovauti etniškai nevienalytei šaliai, kuriai
stinga būtiniausios infrastruktūros. Be to, į Pietų Sudaną
grįžta tūkstančiai buvusių pabėgėlių, kuriuos teks iš naujo
integruoti po didžiulio masto gyventojų persikėlimų, nulemtų
daugelį metų trukusio pilietinio karo.