„Dabar vergija Didžiojoje Britanijoje sutrypia daugiau gyvybių nei prieš 200 metų, kai mūsų valstybė oficialiai uždraudė prekybą vergais”, – birželio viduryje pripažino net dabartinės šalies vyriausybės narys ir buvęs britų Konservatorių partijos lyderis Ianas Duncanas Smithas.
Šis įtakingas politikas prieš septynerius metus įkūrė strateginių idėjų organizaciją – Socialinio teisingumo centrą (Centre for Social Justice).
Birželį šis centras pasišovė surinkti geriausius nepriklausomus šalies ekspertus, kad šie iki metų pabaigos pasiūlytų efektyvių būdų, kaip valdžia ir visuomenė galėtų kovoti su vergija – ypač sekso vergių industrija.
Didžiosios Britanijos vyriausybė savo antivergijos strategiją ketina pristatyti dar anksčiau – jau liepą.
Dar šių metų pradžioje britų Policijos vadovų asociacija (ACPO – Association of Chief Police Officers) paskelbė šokiruojamus specialaus tyrimo apie lytinio išnaudojimo ir prostitucijos mastą Jungtinėje Karalystėje rezultatus.
Tarp vergių – ir lietuvės
Vien Anglijoje ir Velse prisidengę saunomis, masažo kambariais ir egzotiškų šokių centrais pernai veikė beveik 5900 viešnamių. Britų ekspertai netgi apskaičiavo, kad toks vidutinis anglų viešnamis turi po 6,6 lovos.
Daugiau nei du tūkstančiai šių nelegalių įstaigų (Didžiojoje Britanijoje organizuota prostitucija buvo ir tebėra už įstatymo ribų) yra įsikūrusios Londone ir jo priemiesčiuose.
Operacijos „Acumen” – taip buvo pavadintas šis didžiausias kada nors Jungtinėje Karalystėje atliktas policijos tyrimas – metu nustatyta, jog ne gatvės prostitucija šalyje verčiasi daugiau nei 30 tūkstančių moterų.
Daugiau negu pusė jų – per 17 tūkstančių – imigrantės. Didžiuosiuose šalies miestuose dominuoja užsienietės prostitutės. Pavyzdžiui, Londone jos užima net 96 procentus visų sekso paslaugų rinkos.
Tarp užsieniečių prostitučių daugiau kaip 9 tūkstančiai moterų yra Rytų Europos šalių pilietės. Likusios – imigrantės iš Kinijos, Tailando, kitų Azijos šalių.
Tarp rytų europiečių prostitučių dažniausiai „Acumen” tyrime minimos šių penkių tautybių atstovės: rumunės, albanės, ukrainietės, moldavės ir lietuvės.
Policijos tyrimo duomenimis, apie 5 tūkstančius rytų europiečių moterų dirba britų viešnamiuose savo valia.
Nors jos turi galimybę bet kada mesti šią veiklą, moterys pasirenka gerą uždarbį teikdamos sekso paslaugas.
Tačiau net 4528 migrantės iš Rytų Europos buvo apibūdintos kaip pažeidžiamos.
O daugiau kaip 400 šių rytų europiečių moterų, „Acumen” duomenimis, yra tikros prekybos žmonėmis aukos – XXI amžiaus sekso vergės.
Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje išvaduotos net 706 sekso vergės, o bendras pažeidžiamų prostitučių skaičius yra didesnis kaip 9200.
Naivumas kainavo brangiai
Šie sausoki statistikos duomenys slepia realias, itin skaudžias tragedijas.
Štai lietuvei Giedrei iš mažo Aukštaitijos miestelio buvo 22-eji, kai pernai mergina susigundė pažįstamų vyriškių pasiūlymu – vykti su jais į Šiaurės Angliją padirbėti valytoja ir baro padavėja.
Kai Giedrė pasakė neturinti pinigų lėktuvo bilietui ir pirmąjį mėnesį maistui bei nuomai, vyriškiai patikino, kad tai ne bėda – jie paskolins.
„Vos atvykome į Jorko miestą, jie mane nuvedė į kažkokius namus. Dabar suvokiu, kad ten mane pardavė – tas namas buvo viešnamis.
Negalėjau patikėti, kad šitaip įkliuvau.
Mano naujasis bosas tą pačią dieną mane išprievartavo. Ir jau tą patį vakarą jis privertė mane dirbti tame viešnamyje.
Kasdien turėjau gulėti mažiausiai su dvylika vyrų.
Kartais jie nenaudodavo prezervatyvo.
Tame viešnamyje buvo daug kitų moterų, bet mums buvo uždrausta kalbėtis tarpusavyje”, – pasakojo Giedrė iš seksualinės vergovės pinklių išvadavusiems britų pareigūnams.
Reali padėtis – dar baisesnė?
Buvusioms prostitutėms naują gyvenimą pradėti padedančios labdaros organizacijos „Eaves” įsitikinimu, tokių kaip Giedrė pažeidžiamų imigrančių Jungtinėje Karalystėje greičiausiai yra netgi keleriopai daugiau, negu rodo oficialūs policijos tyrimo duomenys.
„Policija taiko labai griežtus kriterijus nustatydama, kuri užsienietė prostitutė yra sekso vergė ar pažeidžiama, o kuri užsiima šia veikla neva savo noru.
Esame įsitikinusios, kad dauguma šių moterų, prastai kalbančių angliškai, neturinčių tinkamų dokumentų ir emociškai bei fiziškai sugniuždytų, yra sekso verslo aukos.
Apie kokį savanoriškumą galime kalbėti, kai net trys iš keturių viešnamiuose dirbančių moterų yra prisipažinusios, jog tapo fizinės ar lytinės prievartos aukomis?
Valdžia dažnai net pablogina padėtį naudodama netinkamas priemones kovai su prekyba moterimis.
Dar visai neseniai oficiali sistema suimtas viešnamių darbuotojas užsienietes vertindavo kaip nelegalias imigrantes, o ne kaip organizuoto nusikalstamumo aukas”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Laura Craddock iš organizacijos „Eaves”.
Aukas pavyksta įbauginti
Į prostitucijos pinkles patekusioms atvykėlėms iš naujųjų Europos Sąjungos narių – Rumunijos ar Lietuvos – dabar bent jau negresia prievartinis deportavimas, o moterų iš Ukrainos, Albanijos, Azijos ar Afrikos laukia ilgi metai nežinios ir laukimo.
Mat imigracijos pareigūnai ir socialinės tarnybos ilgai sprendžia, kaip ir kada jas išsiųsti į tėvynę.
Būtent todėl šios moterys ypač pažeidžiamos – jos bijo tiek sutenerių, tiek pareigūnų.
Štai albanei Marijai tebuvo 13 metų, kai jos vyresnioji sesuo pardavė mergaitę nepažįstamam vyriškiui.
Šis krovininiu sunkvežimiu atvežė ją į Londoną ir perpardavė į nelegalų viešnamį.
Ten Marija buvo priversta dirbti penkerius metus, kol pagaliau buvo išvaduota.
„Kai kuriomis dienomis į viešnamį ateidavo iki 70 klientų.
Vyrai, kurie pasirinkdavo mane, buvo pačių įvairiausių tautybių. Aš nė vieno jų nepaprašiau pagalbos, nes buvau labai įbauginta.
Mano savininkai pagrasino: jei gubandysiu skųstis, užmuš ir mane, ir Albanijoje likusius mano giminaičius.
Nors dabar esu laisva, jaučiuosi sugniuždyta – niekuomet nepamiršiu to, ką teko patirti”, – pasakojo operacijos „Acumen” metu išvaduota vos devyniolikos metų albanė.
19-metė Rosemary į Jungtinę Karalystę pabėgo, kai jos šeima norėjo ją atiduoti ritualiniam lytiniam sužalojimui. Tačiau bėgdama nuo artimųjų mergina pakliuvo į padėti pažadėjusių sutenerių pinkles.
„Man buvo pažadėta: „Atvykusi į Londoną galėsi studijuoti ir dirbti.
Taip atiduosi mums skolą. Bet vos atvykau į nurodytus namus, du vyrai mane išprievartavo.
Dienų dienas buvau laikoma užrakintame kambaryje. Klientus įleisdavo į tą patį kambarį ir vėl jį užrakindavo.
Per dieną turėdavau gulėti su 5–10 vyrų.
Toje pačioje lovoje naktį turėdavau ir miegoti”, – prisimena dar viena buvusi sekso vergė.
„Acumen” tyrimo metu buvo nustatyti ne tik prekybos moterimis geografiniai maršrutai, bet ir makabriški būdai, kuriuos naudodami suteneriai kontroliuoja savo aukas.
Nusikaltėlių grupuotės naudoja tiek fizinę, lytinę prievartą, tiek finansinį šantažą.
Į viešnamį atvykusiai merginai įteigiama, kad ji už atvežimą į valstybę ir apgyvendinimą yra skolinga apie 30 tūkstančių svarų. Sekso sesija klientui kainuoja apie 40–50 svarų, tad prostitutė per dieną uždirba apie 400–500 svarų.
Taigi sakoma, kad per 2–3 mėnesius moteris turėtų grąžinti skolą savo bosams.
Tačiau ta skola beveik nemažėja. Mat suteneriai suranda vis naujų tariamos skolos augimo priežasčių.
Moterims, norinčioms pabėgti iš šios vergovės, grasinama susidorojimu su jų artimaisiais.
Vergėmis tampa net britės
Beje, į šiuolaikinę seksualinę vergiją patenka ne tik pažeidžiamos užsienietės.
Birželio pradžioje Šiaurės Anglijos Ročdeilio mieste buvo suimti 26 vyrai, dauguma jų – azijiečių kilmės britai.
Visi jie apkaltinti nepilnamečių sekso vergių prekyba ir išnaudojimu.
Jų aukomis tapo mažiausiai keturios baltaodės britės paauglės iš nedarnių šeimų ar vaikų namų auklėtinės.
Mergaites kontroliavę keturiasdešimtmečiai vyrai joms buvo įteigę, kad jos yra jų sekso žaisliukai, ir buvo visiškai psichologiškai jas sugniuždę.
Britų policijos specialusis padalinys CEOP, kovojantis su lytiniu mažamečių išnaudojimu, praėjusią savaitę pateikė stulbinamų skaičių.
Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje tokių grupuočių, kokia veikė Ročdeilyje, yra per 230.
Į jų pinkles yra pakliuvusios mažiausiai 2083 nepilnametės britės.
Net ketvirtadalį šių nusikalstamų grupuočių sudaro britų piliečiai musulmonai.
Buvęs britų teisingumo ir užsienio reikalų ministras Jackas Straw yra labai aiškiai įvardijęs šį reiškinį.
Jauni pakistaniečių kilmės britai, dėl kultūrinių tradicijų negalintys turėti legalių lytinių santykių su musulmonėmis, ryžtasi sekso vergėmis paversti pažeidžiamas baltaodes paaugles, esą vertindami jas kaip lengvai pasiekiamą „mėsą”.
Būtina keisti požiūrį
Taigi dėmesio XXI amžiaus vergijai Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu skiriama kaip niekada daug.
Tačiau, britų kriminologų nuomone, vietinė ir nacionalinė policija Jungtinėje Karalystėje su sekso vergių fenomenu susidoros tik tuomet, jei šią problemą vertins atidžiau.
Labai dažnai nusikaltėlių grupuotės, užsiimančios nelegaliu asmenų vežimu ir prostitucijos verslu, verčiasi ir narkotikų bei ginklų prekyba.
Pavyzdžiui, vienas dažniausiai naudojamų metodų, kuriuo nusikaltėliai palaužia vergių nenorą verstis prostitucija, – jų pripratinimas prie heroino.
Dažnai šio ar kito narkotiko kaina pridedama prie palaužtos aukos skolos.
Šitaip moteris atsiduria uždarame rate.
Socialinio teisingumo centro nuomone, valdžios struktūros privalo geriau koordinuoti ir greičiau keisti savo požiūrį į prostitutes migrantes.
Šios moterys tik tuomet nebijos išsilaisvinti iš viešnamių, jei bus įsitikinusios, kad policija ir imigracijos tarnybos jas laikys aukomis, kurioms būtina pagalba, o ne įstatymo pažeidėjomis – nepaisiusiomis imigracijos reikalavimų ir prostitucijos draudimo šalyje.
Į kovą kyla ir visuomenė
Kol valdžios institucijos dar tik svarsto koordinuotą strategiją, savanoriškos britų organizacijos rodo pavyzdį, kiek daug galima nuveikti turint net ribotus išteklius.
Pietų Londono priemiestyje Kroidone prieš kelerius metus buvo įkurta visuomeninė organizacija išraiškingu pavadinimu „Kroidono bendruomenė – prieš prekybą žmonėmis”.
Dabar organizacija vienija per 600 žmonių.
Šie savanoriai dirba dviem frontais. Pirmasis – tiesioginė kova su viešnamiais.
Iš pradžių užsiimama žvalgyba – renkama informacija iš vietinių laikraščių, kuriuose skelbiasi sekso paslaugas reklamuojančios „saunos” ir „masažo kambariai”.
Vėliau savanoriai vyrai skambina į šiuos viešnamius apsimesdami potencialiais klientais. Jie išsiklausinėja apie viešnamyje dirbančias moteris ir paprašo papildomų paslaugų: sekso be prezervatyvo arba santykių su itin jaunomis merginomis.
Jei išgirstami teigiami atsakymai arba bent užuominų, iškart pranešama vietos policijai.
Kitas organizacijos veiklos baras – informuoti vietinę bendruomenę apie visai šalia klestinčią sekso paslaugų pramonę, galimai besinaudojančią šiuolaikinėmis vergėmis.
Visoje Jungtinėje Karalystėje jau ketvirtus metus vyksta policijos ir nevyriausybinių šalies organizacijų remiama viešojo informavimo kampanija „Mėlynasis raištis”.
Jos šūkis – „Nebūk aklas prieš prekybą žmonėmis”.
Netgi besilankantiems nelegaliuose viešnamiuose vyrams „Mėlynojo raiščio” organizatoriai siūlo būti pilietiškiems: įtarus ką nors negera, anonimiškai pranešti karštosios linijos telefonu, o ji informuos policiją.
Sekso verslas – vien skaičiais
* Londone yra daugiau kaip 2100 nelegalių viešnamių. Jorkšyro grafystėje – per 500, Pietryčių Anglijoje – per 400, Vidurio Anglijoje – per 340.
* Kas dešimtas Londone gyvenantis vyras yra lankęsis viešnamyje.
* Policijos duomenimis, Anglijoje ir Velse dirba apie 30 tūkstančių prostitučių. Tačiau nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad realus skaičius – apie 80 tūkstančių.
* Net 96,4 procento Londono prostitučių – užsienietės. Mažiausiai užsieniečių prostitučių yra Jorkšyro grafystėje – ten migrantės sudaro tik trečdalį sekso darbuotojų.
* 75 procentai bričių prostitučių į šį verslą įsivėlė dar nesulaukusios 18 metų.
* Net 95 procentai prostitučių Jungtinėje Karalystėje prisipažįsta priklausančios nuo narkotikų. 78 procentai vartoja heroiną.
* 68 procentai prostitučių kenčia nuo potrauminio streso. Panaši sergančiųjų proporcija yra tik tarp karo veteranų ir kankinimo aukų.
* Daugiau nei pusė prostitučių Didžiojoje Britanijoje yra patyrusios lytinę prievartą ir net 75 procentai – fizinį susidorojimą.
* Londono prostitučių mirtingumas yra net 12 kartų didesnis nei visų kitų miesto moterų.