Jemeno galvosūkis: koks kelias tarp diktatūros ir anarchijos? (nuotraukos)

Akylesni analitikai jau seniai pastebėjo, kad Vakarų bendruomenė į įvykius Jemene reaguoja kitaip nei į neramumus Libijoje ar Sirijoje.

Į bet kokį pastarųjų šalių pareigūnų smurto prieš taikius protestuotojus protrūkį atsakoma didžiuliu diplomatiniu, o Libijos atveju – ir kariniu spaudimu.

Bet kritikuoti Jemeną ir ilgamečio šios šalies prezidento Ali Abdullah Saleho režimą, regis, privengiama. Kodėl?

JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių diplomatai neslepia: skirtingai nei, pavyzdžiui, Egipte, taikus valdžios perdavimas demokratijos ištroškusiai tautai Jemene tikriausiai neįmanomas.

Valdžią esą greičiausiai griebtų pastaruoju metu gerokai įsidrąsinę islamistai. Jemene veikiantys „Al Qaeda” kovotojai jau kelerius metus vadinami didžiausia grėsme Vakarams.

Iš tiesų – kol per ataką nukentėjęs A.A.Salehas gydosi Saudo Arabijoje, o jam pavaldžios pajėgos bando susidoroti su daugeliu atvejų taikiais protestuotojais sostinėje Sanoje, pietuose pamažu įsitvirtina ekstremistai.

Manoma, kad netrukus paaiškės, koks likimas laukia Jemeno: ar sąlyginis stabilumas toliau valdant A.A.Salehui, ar islamistinis chaosas – kaip netolimame Somalyje, laikomame žlugusia valstybe.

Iš pradžių Jemene vaizdas buvo toks pat kaip ir Egipte ar Libijoje.

Kai kovo pradžioje protestuoti prieš A.A.Saleho režimą įsidrąsino dešimtys tūkstančių jemeniečių, šalies prezidentas ramiai vieną po kito rengė iškilmingus mitingus – sau pagerbti.

Į vieną tokių renginių Revoliucijos stadione Sanoje susirinko tūkstančiai jemeniečių – daugelis jų buvo įtikinti pažado sumokėti.

Už kelių šimtų metrų protestuotojams raginant A.A.Salehą pasitraukti, stadione vyko tikra šventė.

Po maždaug valandos svilinančiame karštyje garsiakalbiai pagaliau prapliupo: „Ponios ir ponai, visų Jemeno žmonių prezidentas, vienybės sargas, tautos gelbėtojas, Jo Ekscelencija Ali Abdullah Salehas!”

Minia netvėrė džiaugsmu. Vyrai siuntė oro bučinius, juodai nuo viršugalvio iki kojų pirštų galiukų apsitaisiusios moterys energingai plojo pirštinėtomis rankomis.

Tamsiu verslininko kostiumu ir prestižiniais kompanijos „Ray-Ban” akiniais nuo saulės pasipuošęs A.A.Salehas lėtai atsisėdo į dramblio kaulo krėslą ir palaukęs, kol nutils ovacijos, prabilo.

Tačiau šį kartą Jemeno lyderis kalbėjo visiškai kitaip negu prieš mėnesį. Tąkart Jemeno prezidentas faktiškai spjaudė ant jo paklausyti susirinkusių žmonių ir kas antrame sakinyje žadėjo „kovoti su protestuotojais iki paskutinio kraujo lašo”.

Esą dėl neramumų kalti JAV ir Izraelis: „Tel Avive yra įrengtas specialus kambarys, iš kurio destabilizuojamas arabų pasaulis. Tą kambarį kontroliuoja Baltieji rūmai.”

Šįkart A.A.Saleho balso tonas buvo kitoks – netgi saldus. Prezidentas kone nuolankiai padėkojo jemeniečiams, einantiems į gatves, ir pareiškė įsakęs saugumo pajėgoms toliau saugoti protestuotojus.

Visi ženklai rodė, kad A.A.Salehas siūlo paliaubas. Jis pažadėjo permainas Jemeno konstitucijoje, taip pat perduoti daugelį savo galių parlamentui, o 2013 metais, pasibaigus kadencijai, pasitraukti.

„Prašau Alacho vesti mus visus tautai reikalingiausiu keliu”, – užbaigė A.A.Salehas. Sulig šiais žodžiais stadionas ėmė tuštėti.

Tokią A.A.Saleho kalbą stadione amerikiečiai pasveikino. JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas kovos su terorizmu klausimais Johnas Brennanas netgi išplatino pranešimą, kuriame teigė: „Visa Jemeno opozicija turėtų atsiliepti į prezidento A.A.Saleho kvietimą užmegzti dialogą.”

Vis dėlto kompromisas nebuvo pasiektas. Opozicijos lyderiai atmetė A.A.Saleho pasiūlymus ir dar kartą paragino jį atsistatydinti.

Jau kitą rytą policininkai ir kariai užpuolė grupę protestuotojų Sanos universitete. Žuvo keturi demonstrantai. Kitą dieną – dar du. Kraujo neišvengta ir vėliau.

JAV Baltieji rūmai tąkart buvo priversti teisintis. Esą J.Brennano pareiškimas neturėjo būti suprastas kaip leidimas A.A.Saleho pajėgoms pulti protestuotojus.

Tačiau apžvalgininkai sutinka: nuo tos dienos, kai Jemene prasidėjo protestai, Vašingtonas netgi neslėpė tvirtai remiantis A.A.Saleho valdžią.

Baltieji rūmai aiškiai leidžia suprasti, kad būtina išvengti staigių pokyčių Jemeno valdžios piramidėje.

Pavyzdžiui, po atakų prieš protestuotojus Sanos universitete B.Obamos administracija supeikė A.A.Salehui pavaldžių pajėgų veiksmus. Tačiau neparagino jo pasitraukti iš posto.

Tik dabar, A.A.Salehui gydantis Saudo Arabijoje, ši šalis pasiūlė JAV remiamą taikos planą, kuris numato prezidento pasitraukimą. Tačiau tai ir vėl įvyktų ne iš karto, o tik po mėnesio.

O valdžia būtų perduota viceprezidentui.

Tiesa, iki rinkimų valdytų jo sudaryta nacionalinės vienybės vyriausybė, o vėliau jau viską esą lemtų žmonių valia.

Tačiau vienas aukštas JAV karinis pareigūnas savaitraščiui „New Yorker” vis vien neslėpė nerimo: „Jeigu A.A.Saleho režimas žlugs, galimi du scenarijai – anarchija arba nedraugiška islamistų vyriausybė.”

Esą abiem atvejais daugiausia išloštų teroristų tinklo „Al Qaeda” sparnas Arabijos pusiasalyje, kurio kovotojai jau yra įkėlę koją į Jemeną.

Šalies pietuose islamistai iš tiesų vis aktyvesni. Kariškiai jau kelias savaites grumiasi su maždaug 20 tūkst. gyventojų turintį Zindžibaro miestą užėmusiais ekstremistais.

Negana to, skelbiama, kad kovotojai bando apsupti svarbų Adeno uostamiestį, kuriame gyvena 800 tūkst. žmonių. Jemeno pareigūnai jau neatmeta galimybės, kad miesto kontrolė bus prarasta.

Jemenas jau kelerius metus laikomas viena labiausiai tikėtinų vietų, iš kurios gali būti surengtas išpuolis JAV ar kitoje Vakarų valstybėje.

2009 metų pabaigoje taip vos nenutiko. Jemene atakai ruošęsis nigerietis Umaras Faroukas Abdulmutallabas tik dėl laimingo atsitiktinumo nesugebėjo susprogdinti bombos keleiviniame lėktuve virš Detroito.

Būtent tuomet svariai išaugo JAV finansinė parama Jemenui. Daugiausia dėmesio skiriama Jemeno kovos su terorizmu daliniams, kurie jau aprūpinti moderniais ginklais, sraigtasparniais.

Pagalbos Jemeno kariškiams programa dar 2008 metais buvo beveik apleista. Tačiau vien 2010 metais Vašingtonas Sanai skyrė 150 mln. dolerių.

Bet ar tikrai kito kelio nėra? Ar tikrai A.A.Saleho pasitraukimas Jemeną paverstų islamistine valstybe?

Jemene dirbantys Vakarų šalių diplomatai įsitikinę, kad taip ir atsitiktų.

Mat Jemenas – ne Egiptas. Šalyje iš esmės visiškai nėra vidurinės klasės, pilietinė visuomenė, inteligentija taip pat kone neegzistuoja, stinga ir nepriklausomai nuo režimo veikiančių viešųjų institucijų.

Nors politinė opozicija Jemene yra, ją sudaro beveik vien tik islamistai. O vienas jų lyderių dvasininkas Abdulas Majeedas al-Zindani JAV žvalgybos yra įtrauktas į teroristų sąrašus.

„Gerai, sakykime, kad A.A.Salehas pasitraukia. O kas toliau? Vyriausybėje, kariuomenėje, kitose struktūrose paprasčiausiai nematyti veiksnių, kurie leistų manyti, kad sklandus valdžios perdavimas yra įmanomas”, – teigė vienas Vakarų diplomatas.

Anot jo, jei Jemenas žlugtų, ši šalis kartu su kitoje Arabijos jūros pusėje esančiu Somaliu taptų tikru rojumi ekstremistams.

„Trumpiau tariant, mūsų tikslas – užkirsti kelią perversmui, po kurio valdžią perimtų tokios grupuotės, pavyzdžiui, kaip Musulmonų brolija Egipte ar „Al Qaeda”, – tvirtino B.Obamos administracijos pareigūnas.

Tiesa, A.A.Salehui valdyti Jemeną buvo sunku ir prieš prasidedant neramumams. Mat šalyje aršesnės ar silpnesnės tarpusavio kovos vyksta jau nuo 1962 metų.

Būtent tuomet dabartinės šalies teritorijos šiaurėje susikūrė Jemeno Arabų Respublika. Tačiau pietuose vis dar egzistavo nepriklausomas Pietų Jemenas.

Šią valstybę iki 1967 metų kaip Adeno Protektoratą valdė britai, o vėliau susikūrė Pietų Jemeno Liaudies Respublika – Sovietų Sąjungos satelitas.

Nors šiaurė ir pietūs 1990 metais susijungė, tarp regionų iki šiol jaučiama nemenka įtampa.

Pietų Jemeno gyventojai, daugiausia genčių nariai, jaučiasi diskriminuojami ir neretai sukyla prieš vyriausybės pajėgas.

Pusiau juokais teigiama, kad iki šiųmečių demonstracijų šiaip taip suvaldyti situaciją šalyje A.A.Saleho režimui padėjo jemeniečių įprotis kasdien kramtyti khatą – lapus nuo krūmų, turinčių narkotinių medžiagų.

„A.A.Salehas turėtų džiaugtis, kad yra toks fenomenas, – teigė Sanoje dirbantis žurnalistas Ali Saeedas al-Mulaiki. – Jei žmonės nekramtytų khato, jie daugiau galvotų apie savo varganą gyvenimą. Tuomet kiltų tikra revoliucija.”

Vis dėlto analitikai, kalbėdami apie A.A.Saleho sugebėjimą taip ilgai valdyti Jemeną, išskiria ir unikalius jo, kaip derybininko, bruožus.

„Tiesą sakant, jis pats atsirado tarsi iš niekur. 1978 metais generolai nusprendė suteikti jam valdžią, nes jis vienintelis jos norėjo”, – „New Yorker” žurnalistui aiškino vienas nenorėjęs prisistatyti A.A.Saleho patarėjas.

„A.A.Salehas yra paprasčiausias kaimietis, neturintis jokio išsilavinimo. Bet jis – stipri asmenybė”, – pridūrė patarėjas.

Tiek Jemene, tiek Vakaruose A.A.Salehas laikomas itin sumaniu prezidentu, sugebančiu išlaikyti taiką tarp šalies genčių. Dar svarbiau neva yra tai, kad gentys nemeta iššūkio jam pačiam.

„Jo itin aukštas emocinis intelektas. Pasitelkdamas asmenines pažintis, jis kažkokiu būdu pasiekia šiokio tokio stabilumo. A.A.Saleho nuostatos nėra tvirtos, jos nuolat keičiasi, nelygu situacija”, – aiškino su A.A.Salehu Sanoje reguliariai susitikinėdavęs Vakarų diplomatas.

Apžvalgininkų teigimu, ir dabar akivaizdu, kad prieš A.A.Salehą sukilusi ne visa šalis. Politinės demonstracijos vyksta beveik vien tik sostinėje Sanoje ir dar keliuose miestuose.

Daugiausia pietinius provincijos regionus režimas yra nupirkęs. JAV pareigūnų skaičiavimais, genčių lyderiams Sana kasmet išmoka dešimtis milijonų dolerių.

Nors Jemene vidutinė alga nesiekia 3 dolerių per dieną, genčių vyresniesiems už ramybę atsilyginama maždaug 2 tūkst. dolerių per mėnesį.

Prasidėjus neramumams aplinkinėse šalyse, A.A.Salehas išmokas dar labiau padidino.

„Tokia jau sistema. Prasidėjo pinigų sezonas”, – bandymų papirkti Jemeno visuomenę net neslėpė vienas A.A.Saleho patarėjas.

Bet šalyje jau prasidėjo ekonominė krizė. Pastaruoju metu gerokai pakilo maisto ir vandens kainos, vis dažniau dingsta elektra, trūksta benzino.

Daugelis jemeniečių mano, kad chaosas kurstomas specialiai – esą vyriausybė siekia humanitarine krize nukreipti dėmesį nuo politinių problemų.

Bet neatmetama, kad režimui tiesiog baigiasi pinigai, kurie taip dosniai dalijami policijai, kariams ir genčių lyderiams.

„Katastrofa jau atrodo neišvengiama. Netrukus nukris režimo vežimo ratai”, – įspėjo vienas Vakarų diplomatas.

O kas tada? Įtakingos bakilų genties lyderis Abdullah Rashedas al-Jumaili įsitikinęs, kad A.A.Salehas, negalėdamas pasiūlyti pinigų, neteks visos turimos paramos.

„Jis nėra mūsų nusipirkęs, – pareiškė A.R.al-Jumaili. – O nuoma nėra amžina.”

* Jemeno Respublika – valstybė Arabijos pusiasalyje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija, Raudonąja, Arabijos jūra ir Adeno įlanka.

* Jemenas yra vienintelė respublika Arabijos pusiasalyje ir viena iš aštuonių visame arabų pasaulyje.

* Šalyje gyvena maždaug 24 mln. žmonių. Didžiausias miestas – sostinė Sana (1,95 mln. gyventojų).

* Jemenas yra prezidentinė respublika. Bet tik oficialiai – dabartinis šalies prezidentas A.A.Salehas yra ir pirmasis jos lyderis. Jis šį postą užėmė dar 1978 metais.

* Kitaip nei daugelyje kitų musulmoniškų šalių, Jemene toleruojamas alkoholio vartojimas ne musulmonams.

* Iki VI a. Senovės Jemenas buvo Saabos, Asvano, Maino ir kitų karalysčių dalis, kontroliavusi pelningą prekybą prieskoniais. Senovės Romoje Jemenas buvo žinomas kaip „Arabia Felix” („Laimingoji Arabija”).

* Kraštą bandė užimti Romos imperatorius Julijus Cezaris, tačiau nesėkmingai.

* Nuo IX a. Jemenas visą laiką buvo padalintas į dvi istorines dalis – kalnuotą Aukštutinį Jemeną ir derlingą Žemutinį Jemeną, prisišliejusį prie jūros.

* 1839 m. Jungtinė Karalystė okupavo pietinį Adeno miestą ir aplink esančias teritorijas bei paskelbė jas Adeno Protektoratu. Šiaurinę Jemeno dalį okupavo Osmanų imperija.

* 1918 m. Šiaurės Jemenas tapo nepriklausomas nuo Osmanų imperijos kaip Jemeno Karalystė, o 1962 metais buvo pavadintas Jemeno Arabų Respublika. Šalyje buvo panaikinta monarchija ir imamų valdžia.

* Iš Pietų Jemeno britai pasitraukė 1967 m. Ten susikūrė Pietų Jemeno Liaudies Respublika – Sovietų Sąjungos satelitas.

* 1990 metais abi šalys susijungė į Jemeno Respubliką. Naujoji valstybė Persijos įlankos kare parėmė Iraką ir buvo nubausta kaimyninių šalių – Saudo Arabija ir Kuveitas išvarė daugiau negu milijoną jemeniečių darbininkų.