Bažnyčios sostinėje buvo sausakimšos - žmonės dėkojo Dievui
už ilgai lauktą savo naujosios valstybės laisvę.
„Mano gyvenime tai buvo labai ypatinga diena - truputį abejojau
dėl to, ar ši diena ateis be Šiaurės (Sudano) ir Pietų (Sudano)
įtraukimo į naują karą“, - katalikų Šv.Juozapo bažnyčioje
sakė Gabrielis Kiiras.
„Šiandien visi meldžiasi už pietiečių vienybę, už
tribalizmo ir vyriausybės korupcijos galą“, - žurnalistams sakė
šis 23 metų studentas, drauge su šimtais kitų tikinčiųjų
stovėdamas medžio pavėsyje prie sausakimšos bažnyčios.
Džubos Laisvės aikštėje, kur vyko šeštadienio ceremonija,
jauni savanoriai visame tame didžiuliame dulkiname lauke, kur
užsienio svečiai ir dešimtys tūkstančių šalies gyventojų
stebėjo, kaip paskelbiama nepriklausomybė ir pakeliama naujosios
valstybės vėliava, rinko šiukšles.
„Tai didžiulis darbas, bet mes norime, kad mūsų naujoji
sostinė atrodytų gražiai“, - sakė savanoris Johnas Goi Dengas, apžvelgdamas tūkstančius ant žemės
besimėtančių popierinių vėliavėlių ir plastikinių butelių.
„Tai valstybės kūrimo pradžia. Pirmiausia reikia išvalyti, o
tada galima pradėti statyti“, - pridūrė jis.
Uždaviniai, laukiantys šios vienos skurdžiausių pasaulio valstybių, yra išties bauginantys. Po penkis dešimtmečius trukusio
Pietų Sudano sukilėlių ir Chartumo vyriausybių konflikto šalis
yra virtusi griuvėsiais.
„Nepriklausomybės džiaugsmą slopina tebesitęsiantys neramumai
ir pietuose, ir šiaurėje“, - neseniai ataskaitoje rašė Sudano
ekspertas Zachas Vertinas iš Briuselyje įsikūrusio
instituto „International Crisis Group“.
„Pagal Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus socialinės raidos indeksą
- bendro gyvenimo kokybės ir plėtros matą - Sudanas šiuo metu yra
154-as iš 169. Pietų Sudanas pradės (būdamas) dar arčiau galo“, -
pridūrė Z.Vertinas ataskaitoje, kuri buvo parengta drauge su Sudano
ekspertu Aly Verjee.
Be chroniško net būtiniausios infrastruktūros trūkumo, Pietų
Sudano vyriausybei teks spręsti smurtinį konfliktą naujosios
valstybės viduje, kuris šiais metais jau pareikalavo daugiau kaip
1,8 tūkst. žmonių gyvybių.
Išsikerojusi politikų korupcija ir rimti žmogaus teisių
pažeidimai, kuriuos vykdo armija, bandanti transformuotis iš
sukilėlių į reguliariąsias pajėgas, taip pat yra svarbios
spręstinos problemos.
Kenijos kardinolas Johnas Njue, sakydamas
pamokslą Džubos katalikų katedroje, paragino Pietų Sudano lyderius
būti „taikos ir vienybės instrumentais“.
„Kreipiuosi įjus, mano brangūs politikai, (ragindamas)
nepakliūti į spąstus, į kuriuos pakliuvo daugelis“, - sakė jis.
Džubos krikščionių centro sekmininkų bažnyčioje pastorius
Marcelo Obwoma rengėsi specialioms padėkos
pamaldoms.
„Šiandien, mums tariant padėką šią ypatingą dieną,
prasidedant mūsų nepriklausomybei, ateina tiek daug žmonių“, -
sakė jis.
Tuo tarpu mieste dirbantis 36 metų statybininkas Aloysiousas Keny sakė, jog nepaisydamas daugelio šalies problemų
jis pirmą kartą jaučiasi pakankamai užtikrintas, kad atsivežtų
savo vaikus atgal į Džubą iš kaimyninės Ugandos, kur jo šeima
daugiau kaip dešimtmetį gyveno kaip pabėgėliai.
„Ateitis prasidėjo vakar, - sakė jis. - Taika dabar patvirtinta
ir toji laimė, kuri prasidėjo vakar, jaučiame, tokia ir liks mūsų
žemei ir mūsų vaikams“.
