Naujausiais duomenimis narai į paviršių iškėlė 97 žmones, atpažinti 59. Manoma, kad laivu galėjo plaukti nuo 192 iki 208 žmonių.
Kaip ir daugelyje panašių situacijų kaltųjų tenka ieškoti su žiburiu vidury dienos. Žiniasklaida jau susipainiojo, kas yra laivo savininkas, kas jį išnuomojo, kas išsinuomojo ir kam dar kartą išnuomojo. Panašu, kad ši painiava specialiai ir susukta tam, kad kaltininkai galėtų versti kaltę vienas kitam.
Viskas taip ir vyksta. Laivo savininkas yra bendrovė „Kamskoje rečnoje parochodstvo“. Prieš metus laivą, kuris tuomet dar vadinosi „Ukraina“, išsinuomojo bendrovė „Briz“. O į lemiamą kruizą „Bulgariją“ išsiuntė Kazanės bendrovė „Argorečtur“. Pastarosios direktoriui ir Rusijos upių transporto registracijos ekspertui jau iškeltos bylos – jiems gresia iki 10 metų nelaisvės. Nubausti žadama ir laivų, praplaukusių pro nelaimės vietą, kapitonus, kurie nepadėjo skęstantiems žmonėms.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė apie būtinybę sugriežtinti žmonių vežimo įstatymus.
Tačiau „iešmininkus“ nubaudžia po kiekvienos didesnės nelaimės, prezidentas griežtomis bausmėmis grasina taip pat dažnai, tačiau stebintiems įvykius kyla abejonių ne dėl konkrečių kaltininkų suradimo, o dėl pačios sistemos, dėl kurios kyla tokios nelaimės.
Po nelaimės Volgos upėje paaiškėjo, kad laivas „Bulgarija“ su daugiau kaip 200 žmonių išplaukė net neturėdamas licenzijos, suteikiančios teisę plukdyti žmones. Bendrovės „Argorečtur“, organizavusi kruizą, nėra Rusijos turistinių kelionų organizatorių registre.
Vakarų spauda, stebinti situaciją iš šalies, negailestingai kritikuoja Rusiją. Tragediją, pareikalavusią daugybės aukų, jie vadina „tipine rusiška nelaime“ ir pastebi, kad nelaimių nutinka ir kitose šalyse, tačiau Rusijos statistika įspūdingiausia, rašoma portale „InoPressa“.
„Rusija pūva ir niekas nenori to suvokti. Rusijoje net esant nedideliems defektams žūsta tiek žmonių, kad net krečia šiurpas. Šie skaičiai parodo valdžios abejingumą“, - rašo leidinio „Die Tageszaitung“ apžvalgininkas.
Jo manymu, paskendusieji tapo kolektyvinio „realybės neigimo“ aukomis. Jei žuvusiųjų artimieji imtų reikalauti detaliai ištirti tragedijos pasekmes, užuojautą greitai pakeistų susierzinimas. Vokiečių apžvalgininkas įsitikinęs: jie taptų ramybės ir esamos tvarkos drumstėjais.
Rusai sukrėsti nelaimės, tačiau šalyje, kur visuomenė susitaiko su valstybės tarnautojų abejingumu, sunku siaubą ir užuojautą paversti konkrečiais veiksmais, rašo „The Washington Post“.