Pastarieji įvykiai Tbilisyje išprovokavo protestus, tačiau
apžvalgininkai mano, jog Kremlius tikrai daugelį metų buvo
nusitaikęs į savo provakarietišką kaimynę - tiek prieš 2008
metais vykusį trumpą abiejų šalių karą, tiek po jo.
Gruzijos tarnybos tvirtina, jog per pastarąjį incidentą suimti
įtariami šnipai veikė pačioje prezidento Michailo Saakašvilio
administracijos širdyje.
Gruzijos vadovo asmeninis fotografas ir vienas URM fotografas
kaltinami įgiję įslaptintų dokumentų, kuriuos kitas asmuo,
dirbantis vienoje Europos fotonaujienų agentūroje, perdavė Rusijos
karinei žvalgybai. Tačiau visi įtariamieji šiuos kaltinimus
griežtai neigia.
Pasak Tbilisio vyriausybės, praėjus trejiems metams po karo
Rusija tebekelia rimtą grėsmę, nes Maskva siekia, kad Gruzija
labiau nesuartėtų su Europa ir neįstotų į Vakarų šalių
struktūras, tokias kaip NATO.
„Niekam nekyla abejonių, jog esame milžiniškos šalies, kuriai
vadovauja buvę KGB agentai, pagrindinis taikinys“, - M. Saakašvilis
sakė po naujausių areštų, duodamas interviu Rusijos radijui „Echo
Moskvy“.
Prezidentas tvirtino, jog jo pagrindinis priešas - Rusijos
premjeras Vladimiras Putinas, kuris anksčiau buvo KGB agentas -
„asmeniškai planuoja žvalgybos operacijas“ ir „iš to patiria
didelį malonumą“.
Kai kurie analitikai sutinka, kad Maskva siekia pakeisti Gruzijos
režimą.
„Aišku, kad Gruzija yra Rusijos žvalgybos pagrindinis taikinys,
- sako Rusijos karinis analitikas Pavelas Felgenhaueris. - Daug
žmonių čia (Rusijoje) apsidžiaugtų, jeigu Saakašvilis būtų
pašalintas“.
Maskva yra dislokavusi savo karius Gruzijos separatistiniuose
regionuose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kuriuos po karo ji
pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Tuo tarpu Gruzija teigia,
jog šiuose regionuose sutelkti Rusijos kariškiai per pastaruosius
metus organizavo virtinę sprogdinimų ir teroro išpuolių.
Rusijos šnipų tinklas plačiai driekiasi „per įvairius Gruzijos
valstybės ir visuomenės sektorius“, teigia Stokholme įsikūrusio
Centrinės Azijos ir Kaukazo instituto tyrimų direktorius Svante
Cornellis (Svantė Kornelis).
Pernai Gruzija pareiškė išardžius didelį šnipų tinklą,
pasinaudojusi vienu buvusiu Sovietų Sąjungos karininku, kuris tapo
dvigubu agentu, infiltruotu į Rusijos karinės žvalgybos agentūrą.
Maskva pareiškė, kad tokie Tbilisio pareiškimai tėra
viešųjų ryšių triukai, organizuojami administracijos,
kenčiančios nuo „chroniškos šnipinėjimo manijos“, nors
pastaraisiais metais Rusijoje taip pat buvo suimti keli numanomi
Gruzijos šnipai.
Tbilisio „pareigūnai labai stengiasi įtikinti tarptautinę
bendruomenę ir savo šalies visuomenę, kad Gruzijoje pilna šnipų
ir diversantų“, pareiškė Rusijos URM.
Gruzijos VRM neretai viešina nufilmuotus įtariamų šnipų
prisipažinimus, slapta nufilmuotą medžiagą ir perimtus
telefoninius pokalbius - kaip teigiama, kad tai taptų pamoka kitiems.
Tačiau VRM pareigūnai slaptomis kameromis taip pat yra
nufilmavę opozicijos protestų lyderių, o kritikai teigia, kad
nuolatinis įtariamų išdavikų viešinimas gali turėti politinių
motyvų.
„Žinia yra ta, jog vyriausybė gali ateiti pas jus bet kuriuo
metu, jeigu padarysite kažką, kas jai nepatinka“, - sakė naujienų
žurnalo „Liberali“ redaktorė Šorena Šaverdašvili.
Fotografams iškelti kaltinimai šįkart sukėlė daug didesnį
nerimą negu ankstesni šnipinėjimo skandalai.
Žurnalistai surengė kelis protestus dėl šios įslaptintos
bylos, reikalaudami, kad ji būtų tiriama viešai.
„Šią bylą interpretuojame kaip signalą žiniasklaidai, jog bet
kuris iš mūsų, renkantis informaciją apie vyriausybei neparankias
temas, gali patirti kažką panašaus“, - pastebėjo
Š.Šaverdašvili.
Tačiau pareigūnai tvirtina, kad šiuo atveju yra nagrinėjama
baudžiamoji byla, o ne imamasi veiksmų prieš žodžio laisvę.
Ar suimti fotografai būtų nuteisti, ar išteisinti - abejotina,
jog Gruzijos vykdoma Rusijos agentų medžioklė liausis artimiausiu
laiku.
„Tokie skandalai kai kada gali turėti neigiamų pasekmių,
tačiau, deja, prognozuoju, jog Rusijos šnipinėjimo žaidimai
tęsis“, - sakė Gruzijos viešųjų reikalų instituto ekspertas
Tornikė Šarašenidzė.