Analitikams stebint kiekvieną ES atsako į šią krizę niuansą,
baiminamasi, kad neeilinis viršūnių susitikimas tik dar labiau
pablogintų padėtį, jeigu nebūtų pasiekta konkrečių sprendinių.
Trečiadienį Vokietija informavo esanti nusistačius prieš tokį
susitikimą, o viena vyriausybės atsakovė pareiškė: „Konkrečių
planų šaukti specialų viršūnių susitikimą nėra.“
Ši Berlyno pozicija skiriasi nuo Prancūzijos nuomonės -
Paryžius yra linkęs spartinti derybas dėl Graikijos.
Kai kurie ES pareigūnai, tarp jų ekonominės ir pinigų
politikos komisaras Olli Rehnas, nori, kad būtų kuo
greičiau susitarta dėl antrojo finansinio gelbėjimo paketo
Atėnams, pažymėdami, jog užsitęsęs politinis netikrumas
neigiamai paveiks rinkas.
Tuo tarpu Graikijos premjeras George'as
Papandreou anksčiau šią savaitę atvirame laiške Jeanui-Claude`ui
Junckeriui, vadovaujančiam euro zonos
valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, pabrėžė,
kad Bendrijos „neryžtingumas ir klaidos“ daro žalą.
Premjero nerimas materializavosi trečiadienį, kai tarptautinė
reitingų agentūra „Fitch“ pranešė pabloginusi Graikijos
skolinimosi reitingą trimis padalomis nuo „B+“ iki „CCC“,
argumentuodama šį sprendimą „politiniu netikrumu“ dėl privataus
sektoriaus dalyvavimo naujame pagalbos pakete.
Airijos ir Portugalijos skolinimosi reitingai taip pat buvo
neseniai sumažinti, investuotojams nerimaujant, kiek privatus
sektorius įsitrauks į antrąjį finansinio gelbėjimo planą, kurio
bendra vertė - 115 mlrd. eurų (397 mlrd. litų).
Privataus sektoriaus dalyvavimas, už kurį pasisako Vokietija,
tebėra įnirtingų diskusijų objektas, tariantis dėl pagalbos
Atėnams antrojo etapo.
Berlynas sulaukė palaikymo trečiadienį, kai Tarptautinis
valiutos fondas (TVF) paskelbė ataskaitą, remiančią Vokietijos
poziciją. Tačiau Vokietijos dienraštis „Handelblatt“ ketvirtadienį
pranešė, jog šalies vyriausybė nebetiki, jog įtikins privačius
obligacijų savininkus „esmingai savanoriškai prisidėti“ prie
naujojo plano.
Laikraštis rašo, jog privatus sektorius antrajame gelbėjimo
pakete veikiausiai nedalyvaus, todėl reikės rasti kitų šaltinių,
iš kurių būtų galima surinkti trūkstamus 30 mlrd. eurų .
Pasak vieno Bendrijos diplomato, ES lyderiai pasiruošę
susirinkti į viršūnių susitikimą per dvi paras po to, kai būtų
gautas kvietimas, tačiau jie taip pat suvokia riziką, jeigu nebūtų
priimta esminių sprendimų.
„Nėra jokios prasmės rengti susitikimą, kuriame nebūtų
padaryta išsamių išvadų dėl to, kas neišsispręs savaime, jeigu
mes nesiimsime spręsti, - sakė Airijos premjeras Enda Kenny trečiadienį. - Taigi, jeigu Tarybos susitikimas vyktų
penktadienį, jame turi būti nebijoma nusidilginti ir apibrėžti
Europos atsaką į krizę, kuri aiškiai sukelia nerimą ir
susirūpinimą.“
Tačiau kai kurie ES diplomatai dabar jau kalba, kad šis
susitikimas veikiausiai bus sušauktas tik kitą savaitę.