Dešiniųjų centristų vyriausybė pasiūlė padaryti įstatymų
pataisas, kai istorikų komisija pernai gruodį nustatė, kad daugiau
nei 45 dabartiniai ambasadoriai ir konsulai buvo susiję su Bulgarijos
specialiąja valstybės saugumo tarnyba.
Komisijos vertinimais, maždaug 45 proc. iš 462 buvusiųjų ir
dabartinių diplomatų buvo specialiųjų tarnybų agentai, tarp jų
Bulgarijos ambasadoriai Londone, Berlyne, Romoje, Tokijuje ir
Maskvoje.
Kai kurie diplomatai buvo priversti palikti savo postus, žlugus
komunistų režimui 1989 metais, bet daugelis liko po to, kai
prezidentas Georgijus Pervanovas paprieštaravo masiniams atleidimams.
Komisija įtaria bendradarbiavimu su specialiosiomis tarnybomis ir
patį prezidentą. G.Pervanovas tai neigia ir sako, kad tik parašė
knygos apžvalgą žmogui, kuris pasirodė buvęs specialiųjų
tarnybų agentas.
URM paaiškino, kad įstatymo projekto tikslas - nutraukti ryšius
su totalitarinio režimo sistema, kurie kelia grėsmę Bulgarijos -
Europos Sąjungos (ES) ir NATO narės - reputacijai tarptautinėje
bendrijoje.
Bendradarbiavimas su komunistinėmis specialiosiomis tarnybomis
yra skausmingas klausimas daugeliui buvusio sovietinio bloko šalių.
Gegužę Gruzija uždraudė užimti aukštus postus valstybėje
buvusiems Valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojams ir partiniams
vadovams.
Glaudžiai susijusi su SSRS Bulgarija turėjo vieną iš
labiausiai išsiplėtusių specialiųjų tarnybų tinklų. Bulgarijos
agentai buvo įsivėlę į daugelį skandalingų sąmokslų- ir į
nepavykusį mėginimą nužudyti popiežių Joną Paulių II, ir į
pabėgusio į Londoną Bulgarijos disidento Georgijaus Markovo
nužudymą užnuodytu skėčiu.
2006 metais Sofijoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis
išslaptinti buvusios slaptosios policijos archyvus, bet jis
neįpareigojo buvusių agentų palikti savo postus ir nedraudė jiems
eiti valstybės tarnautojų pareigas.
Pagal priimtas įstatymų pataisas, buvę Valstybės saugumo
tarnybos agentai negalės užimti aukštų diplomatinių postų, bet,
antra vertus, gali būti nagrinėjamos jų kandidatūros į žemesnes
pareigas.