Tai jis pareiškė interviu, paskelbtame penktadienį laikraštyje
„Neatkariga“.
Atsakydamas į klausimą, ar nepaskatins jo pasiryžimas kalbėti
rusiškai rusakalbių gyventojų nenoro mokytis valstybinės kalbos,
A.Bėrzinis sakė, kad valstybinės kalbos klausimas iš viso
nesvarstomas.
„Konstitucijoje latvių kalba nurodyta kaip valstybinė, ir tai
šitaip ir lieka. Aš nežiūriu į kalbos klausimą kaip į
politinį, kalba yra valstybės kertinis akmuo, o tai - kur kas
stabiliau nei politika. Politika keičias, pamatiniai akmenys lieka.
Kol aš būsiu čia, turėsiu galimybę daryti įtaką procesams, šis
kertinis akmuo nebus liečiamas“, - pabrėžė jis.
„Tačiau mes neturime neatsižvelgti į tai, kad maždaug
trečdaliui Latvijos gyventojų gimtoji kalba yra rusų. Kad būtų
galima šiai daliai tiksliai išaiškinti, ką mes darome, kodėl
darome, ir kaip mes galėtume suartėti, vis dėlto būtina vartoti
rusų kalbą, - sakė prezidentas, pabrėždamas, kad oficialias
kalbas jis sakys tik latviškai. - Todėl, esant reikalui, aš ją
vartosiu. Tačiau tai nereiškia, kad remsiu tuos, kas ignoruoja
įstatymus, reguliuojančius valstybinės kalbos vartojimą“.
Pareikšdamas asmeninę savo nuomonę A.Bėrzinis sakė, kad
kalbos klausimas gali būti reguliuojamas perėjimu prie vienuolikos
klasių mokymo, tai yra pertvarkant mokymo programas taip, kad daugiau
dėmesio būtų skiriama abiem kalboms.
„Kalbos klausimą reikia spręsti žmoniškai, o ne ieškoti galimybių jį naudoti visuomenei skaldyti“, - pridūrė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad per savo pirmąjį vizitą į Estiją jis
kalbėjosi su prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu
anglų kalba, ir šią kalbą jis taip pat anksčiau dažnai vartojo,
kai buvo banko prezidentas, kasdien bendraudamas su kolegomis
Skandinavijoje.