Žmogaus teisių aktyvistai ištisą dešimtmetį reikalavo, kad
būtų ištirti Felipe Noble Herreros ir jo
sesers Marcelos, kurių netikrai motinai priklauso
didžiausias Argentinos žiniasklaidos įmonių konglomeratas „Grupo
Clarin“, galimi giminystės ryšiai su represijų aukomis. Ši kova
pastaraisiais metais įgijo itin gilią politinę potekstę.
Argentinos prezidentė Cristina Fernandez, kuri sieks būti perrinkta kitai kadencijai ateinantį spalį, šiuo metu bylinėjasi su „Clarin“, kurios leidiniai atsigręžė prieš jos vyriausybę 2008 metais.
Šalies vadovė ragino teismus padėti išaiškinti „Clarin“
savininkės Ernestinos Herrerros de Noble įvaikių tapatybę.
„Atmesta prielaida, kad jie yra dingusių (politinių kalinių)
vaikai, nes (jų DNR) mėginiai nesutampa su nei vienos iš šių
šeimų“, - žiniasklaidos magnatės advokatas Gabrielis Cavallo
(Gabrielis Kavaljas) sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
„Mums visa tai baigiasi šiandien“, - pareiškė teisininkas,
pridūręs, jog vaikų DNR nesutampa nė su viena iš 55 šeimų.
Šiedu vaikai buvo įvaikinti „Clarin“ savininkės prieš 35
metus, kai Argentinai vadovavo karinė diktatūra. Tuo metu buvo
pagrobti daugelio politinių kalinių, taip pat nužudytųjų arba
dingusių asmenų vaikai. Vėliau daugelį jų įsivaikino šeimos,
kurios nežinojo šių vaikų kilmės.
Brolio ir sesers Noble Herrerų kraujo mėginių tyrimo rezultatai
buvo įtraukti į genetikos duomenų bazę ir palyginti su genetine
medžiaga, paimta iš 1976-1983 metais gyvavusios diktatūros aukų
artimųjų. Anksčiau šią savaitę buvo paskelbta, kad vaikų DNR
neatitiko dviejų kitų šeimų genetinės medžiagos.
Pasak G.Cavallo, bus laukiama, kol teismo ekspertai baigs tikrinti
likusius mėginius iš 200 kitų šeimų.
Tačiau advokatas teigia manantis, jog kitų tyrimų rezultatai
taip pat bus neigiami, nes bus tiriama DNR vaikų, kurie gimę
1977-1978 metais ir yra jaunesni už E.Herrerros de Noble įvaikius.
Brolis ir sesuo, kurių abiejų amžius - apie 35 metus, praeitą
mėnesį savo noru nusprendė pateikti tyrimams savo DNR mėginius,
sakydami, jog nori nutraukti „trikdymą ir persekiojimą“, nuo kurio
kentėjo jie patys ir jų motina.
Vyriausybė smarkiai spaudė, kad šie mėginiai būtų
išanalizuoti, palaikydama žmogaus teisių organizacijos „Abuelas de
Plaza de Mayo“ pastangas surasti vaikus, kurie buvo pagrobti iš
kalinių kankinimų centruose per vadinamąjį Purvinąjį karą.
„Abuelas de Plaza de Mayo“ iki šiol surado 102 neteisėtai
įvaikintus vaikus, nors manoma, jog jų gali būti dar keli šimtai.
Kaip nurodo žmogaus teisių organizacijos, per Purvinąjį karą
buvo pagrobti ir nužudyti apie 30 tūkst. žmonių, diktatūrai
malšinant kairiųjų pažiūrų aktyvistų pasipriešinimą.
Daugelis vaikų, kurie buvo pagrobti su savo tėvais arba gimė
kalėjimuose, buvo neteisėtai įvaikinti kariškių šeimų arba
chuntos narių bičiulių.