D.Rousseff teigė, akd povandeninio laivo paskirtis bus užtikrinti valstybės saugumą netikėto antpuolio atveju. Ceremonijoje dalyvavęs Brazilijos gynybos ministras Nelsonas Jobimas sakė povandeninius laivus taip pat būsiant naudojamus valstybės naftos gręžinių saugumui užtikrinti.
Dauguma užsienio ekspertų pastarąją iniciatyvą linkę vertinti kaip apgalvotą Brazilijos ėjimą siekiant regiono lyderės pozicijos bei pranašumo ginkluotės atžvilgiu.
Didžioji Britanija sunerimusi pastarąjį pranašumą galint būti panaudotą dar vienos nesutarimų dėl Folklandų salų bangos metu, mat Brazilija laikosi pozicijos, kad šis salynas turi priklausyti Argentinai, kuri dėl teisės kontroliuoti kiek mažiau nei per penkis šimtus kilometrų nuo valstybės teritorijos nutolusius Folklandus ėmė kovoti netrukus po to, kai netoli salyno krantų aptikta naftos. 1982-aisiais nesutarimai peraugo į karinį konfliktą, kuriame Brazilija atvirai reiškė paramą kaimyninei valstybei.
Povandinių laibų projektą pasirašydamas susitarimą su Prancūzija 2008-aisiais pasiūlė tuometis prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva. Iniciatyva yra Povandeninės laivybos plėtros programos (Prosub), numatytos Brazilijos – Prancūzijos strateginiu susitarimu, dalis. Bendra susitarimo, reglamentuojančio prancūziškos įrangos importą į Braziliją, vertė siekia 6,7 mlrd. realų (104,5 mlrd. litų).
Bendra statybų kompanijos „Oderbecht“ bei prancūzų įmonės „Direction des Constructions Navales et Services“ ir Brazilijos laivyno iniciatyva įkurta įmonė „Itaquai Construcoes Navais“ numato pagaminti keturis tradicinius dyzeliu ir elektra varomus 70 metrų ilgio povandeninius laivus bei vieną 100 metrų ilgio atominį povandeninį laivą.
Pirmojo tradicinio povandeninio laivo gamybos procesą numatoma baigti 2016-aisiais, 2017-aisiais po išsamių bandymų vandenyje jis turėtų būti perduotas Brazilijos laivynui. Antrasis įprastas modelis bus baigtas praėjus 1,5 metų nuo pirmojo pabaigimo, po 3 metų numatoma baigti trečiąjį, po 4,5 metų – ketvirtąjį. Atominis povandeninis laivas „SN-BR“ turėtų būti baigtas 2023-aisiais. Brazilija bus vos septintoji valstybė nuosavu atominiu povandeniniu laivu disponuojanti valstybė pasaulyje.
Povandeninių laivų gamybos technologijos į Braziliją iki šiol buvo importuojamos iš Prancūzijos, tačiau netrukus jų tiekimą perims vietos gamintojai.
Povandeninių laivų gamybos technologijų tiekimo srityje šiuo metu aktyviai veikia tik penkios pasaulio valstybės – Kinija, JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Rusija.
Brazilijos laivyno atstovo teigimu, kiekvienas tradicinis povandeninis laivas bus surenkamas iš daugiau nei 36 tūkst. detalių – vožtuvų, hidraulinių jungčių, variklių, elementų ir kitų -pagamintų daugiau nei trisdešimtyje vietos įmonių.
Brazilijos gynybos ministerijos duomenimis, laivų gamybos proceso metu vien karinio laivyno statybų srityje bus sukurta bent 2 tūkst. tiesioginių ir per 8 tūkst. netiesioginių darbo vietų. Be povandeninių laivų projektas dar numato iki 2014-ųjų įrengti kilnojamąja prieplauką bei karinio jūrų laivyno bazę.
Kitų metų lapkričio mėnesį to paties projekto iniciatyva Madeiros saloje greta Itakajaus miesto bus atidarytas metalo struktūrų gamybos padalinys, kurio statymo proceso metu bus sukurta per 9 tūkst. tiesioginių ir dar tris kartus daugiau netiesioginių darbo vietų.