„Šiandien iškvietėme Austrijos ambasadorių į Užsienio
reikalų ministeriją, kad gautume paaiškinimus dėl M.Golovatovo
paleidimo“, - BNS antradienio popietę sakė užsienio reikalų
ministras Urmas Paetas.
Jis kol kas neatskleidė, ar Estija kaip Lietuva ir Latvija
įteiks Austrijai notą.
„Tokia nota nėra savaime kažkas tokio. Pats faktas, kad
ministras pasirašė laišką ir kad ambasadorius yra iškviestas
pasiaiškinti, jau yra pakankamai reikšmingas“, - sakė Estijos
užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Antradienį Europos Komisijai ir Europos Sąjungos šalių
užsienio reikalų ministrams buvo išsiųstas bendras Baltijos
šalių diplomatijos vadovų laiškas, kuriame teigiama, kad Austrijos
institucijų sprendimas po mažiau nei 24 valandų sulaikymo paleisti
M.Golovatovą sumenkino Europos solidarumo principą.
„Laiškas išreiškia mūsų nepasitenkinimą tuo, kaip vyko
dalykai ir kelia klausimą, ką reikia daryti, kad tokių atvejų
būtų išvengta ateityje“, - sakė U.Paetas. Jis sakė tikintis, kad
ateityje M.Golovatovas vis dėlto bus suimtas ir atiduotas teisingumui
Lietuvoje.
M.Golovatovas Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį, tačiau
penktadienį jį nuspręsta paleisti. Austrija teigia, kad
įtariamasis paleistas tik dėl teisinių priežasčių, tačiau
Lietuvoje manoma, kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui.
Dėl tokio austrų sprendimo konsultacijoms į Vilnių buvo
atšauktas Lietuvos ambasadorius Vienoje, o pirmadienį Austrijos
ambasados atstovui buvo įteikta nota. URM teigimu, Lietuvai iki šiol
nėra žinoma, kokie yra tokio sprendimo motyvai. Notą Austrijai dėl
M.Golovatovo paleidimo įteikė ir Latvija.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip
tūkstantis buvo sužeisti. Sovietų specialiojo būrio operacijai
Vilniuje vadovavęs M.Golovatovas įtariamas nusikaltimais
žmoniškumui.