Nuo Vilniaus kritikos pažeidus ES teisę ir sulaužius gera valia paremtus bendradarbiavimo principus Viena ginasi teisiniais formalumais. M.Golovatovui buvo leista išvykti atgal į Maskvą, nes Lietuva laiku nepatikslinusi jos išduoto Europos arešto orderio.
Nors Austrija yra išsireikalavusi išimties taikant Europos arešto orderį – jis negalioja iki 2002 metų rugpjūčio 7 dienos įvykdytiems nusikaltimams, tokiu atveju automatiškai galioja ekstradicijos prašymas. Pagal jį šalis gali reikalauti daugiau informacijos sprendžiant dėl asmens išdavimo.
Pasak Lietuvos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, apie M.Golovatovo sulaikymą Lietuva buvo informuota tik praėjus beveik 12 valandų po arešto, o teisinantis nepateiktais duomenimis jis buvo paleistas po sulaikymo nepraėjus nė 24 valandoms. Anot Generalinės prokuratūros, paprašę papildomos informacijos austrai nurodė visiškai abstraktų terminą „kaip galima greičiau“.
Tačiau visiškai be jokios skubos Austrija svarsto J.Divjako, kurį Serbija kaltina nusikaltimais žmoniškumui, atvejį. Buvęs Bosnijos armijos generolas kovo pradžioje buvo sulaikytas Vienos oro uoste, ir Serbija iškart pareikalavo jo išdavimo pagal jos pačios išduotą arešto orderį.
Tačiau Austrija atsisakė J.Divjaką išduoti Serbijai. Tačiau, skirtingai nei M.Golovatovui, Austrija neleido J.Divjakui išvykti į Bosniją, kol bus svarstomas Serbijos ekstradicijos prašymas.
Negana to, komentuodamas J.Divjako bylą Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris neslėpė, kad svarstant ekstradicijos prašymą reikia atsižvelgti ne tik į tarptautinę teisę, bet ir į šalies užsienio politikos interesus ir kitus faktorius.
M.Golovatovo atveju Austrija griežtai neigia, kad kuo greičiau jį paleisti spaudė Rusija.
Garsus Austrijos tarptautinės teisės ekspertas, profesorius Manfredas Nowakas tikina, kad lyginant šias dvi labai panašias bylas kyla klausimas, kodėl jos sprendžiamos taip skirtingai.
„Negaliu tvirtai komentuoti M.Golovatovo bylos ir daryti galutinių išvadų, kadangi nemačiau Lietuvos prokurorų išduoto Europos arešto orderio. Tačiau galiu pasakyti, kad palyginus su kitomis panašiomis bylomis Austrijoje, o ypač su J.Divjako istorija, sprendimas dėl M.Golovatovo buvo priimtas labai skubiai“, - lrytas.lt telefonu iš Vienos sakė profesorius.
M.Nowako teigimu, šias bylas logiška lyginti, nes M.Golovatovui ir J.Divjakui inkriminuojami nusikaltimai yra iš to paties laikotarpio.
Serbija kaltina J.Divjaką per 1992-1995 metų Bosnijos karą įvykdytais nusikaltimais žmoniškumui. Konkrečiai – vadovavus Bosnijos armijos pajėgoms, kurios 1992 metais Sarajevo mieste atakavo kariškių konvojų. Žuvo 42 tuometės Jugoslavijos kariai. Dėl šio įvykio bylą buvo pradėjęs ir Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas buvusiai Jugoslavijai. Dabar bylą nagrinėja tik Serbija.
Tuo tarpu M.Golovatovas 1991 metais vadovavo KGB specialiajam būriui „Alfa“, kuris kartu su Sovietų armijos desantininkais sausio 13-ąją prie Lietuvos televizijos bokšto nužudė 14 žmonių. Lietuva įtaria M.Golovatovą karo nusikaltimais ir dėl to pernai spalį išdavė Europos arešto orderį.
„Nusikaltimai iš to paties laikotarpio: tuomet byrėjo Sovietų Sąjunga ir klibėjo Jugoslavijos pamatai. Abiem atvejais žuvo žmonės. Tačiau vienu atveju Austrijos pareigūnai labai iš lėto svarsto klausimą, ar išduoti asmenį kitai šaliai, o kitu – M.Golovatovo atveju - sprendimą priima labai greitai“, - pažymėjo M.Nowakas.
Profesorius taip pat siūlė nelyginti M.Golovatovo bylos su buvusio Kroatijos premjero Ivo Sanadero istorija. Austriją šią savaitę išdavė korupcija įtariamą I.Sanaderą Kroatijai. Buvęs Kroatijos premjeras nuo ekstradicijos į tėvynę ilgą laiką gynėsi tvirtinimu, kad jo byla yra politiškai motyvuota.
„Šiuo atveju negalima vesti paralelių, nes I.Sanaderas yra politikas, o jį kaltina jo šalies valdžia, čia nėra įveltos dvi šalys, kaip Lietuvos ir Rusijos atveju“, - sakė M.Nowakas.