- Ar jus Austrijoje sulaikę pareigūnai elgėsi tinkamai, ar neįžeidinėjo?
- Jie elgėsi tikrai gerai. Netgi lojaliai, tačiau jie privalėjo atlikti visas Europos Sąjungos arešto orderio procedūras. Jie tai ir darė.
- Papasakokite, kaip viskas vyko nuo tos akimirkos, kai įsėdote į lėktuvą, skrendantį į Vieną?
- Liepos 14 dienai turėjau bilietą į Vieną, iš kurios turėjau vykti į Ramzau miestą, kur vyko slidininkų susitikimas. Vienos oro uoste, kai ėjau pro muitinės postą, darbuotoja patikrino mano pasą ir paprašė šiek tiek palaukti.
Paskui atėjo policininkas ir paprašė eiti kartu. Maždaug apie 16 val. 30 min. atėjome į Vienos oro uosto policijos nuovadą. Patikrinęs duomenis kompiuteryje policininkas manęs paklausė, ar esu buvęs Vilniuje.
Pasakiau, kad esu vieną kartą buvęs prieš 20 metų. Staiga man viskas tapo aišku. Bandžiau susisiekti su Rusijos ambasada, bet man nepavyko.
Galiausiai man pavyko susisiekti su Rusijos atstovybės darbuotoju, jis atvyko į oro uostą ir paaiškėjo, kad reikalas rimtas. Supratau, kad prireiks susisiekti su Rusijos ambasadoriumi Austrijoje Sergėjumi Nečajevu.
Jis atvyko po 2-3 valandų ir informavo Rusijos tarnybas. Visa tai tęsėsi iki 24 val.
- Ar negalvojote, kad Rusija šioje situacijoje paliks jus likimo valiai?
- Ne. Iš to, kaip dirbo ambasadorius, supratau, kad ne tik nebūsiu paliktas likimo valiai, bet nebūsiu ir išduotas.
Ambasadorius su manimi buvo iki 5 val. ryto. Jis nuolat skambinėjo Austrijos ir Rusijos pareigūnams.
- Tik 5 val. ryto tapo aišku, kad viskas bus išspręsta ir jūs nebūsite atiduotas Lietuvai?
- Ne, tuomet dar viskas buvo neaišku. Austrijos pareigūnai mane apieškojo, paėmė pirštų antspaudus, išmatavo ūgį, svorį, aprašė visas ant kūno esančias žymes, randus ir pan., apžiūrėjo ir surašė visus mano daiktus.
Jie dirbo korektiškai, bet nuo to geriau nesijaučiau. Gerai, kad neatėmė vaistų, kuriuos turiu nuolat vartoti.
Tik kitą dieną, 15 val. 45 min., ambasadorius man paskambino ir pranešė, kad priimtas sprendimas, jog turiu išvykti į Maskvą artimiausiu lėktuvu.
Rusijos ambasada buvo suradusi man austrą advokatą. Jis nustatė, kad mano arešto orderis yra surašytas nekorektiškai. Austrija, kaip ir bet kuri kita ES šalis, neturėjo laikytis šito orderio dėl to, kad jame nurodyti politiniai motyvai.
- Istorija, nutikusi jums Austrijoje, neturi precedento. Rusijoje jūs esate žinomas žmogus. Kaip jautėtės išvykdamas iš Austrijos?
- Arešto orderyje aš ir mano bičiuliai buvome kaltinami įvykdę perversmą Lietuvoje. Įsivaizduokite, tarnaudamas „Alfoje“ gelbėdavau įkaitais paimtus žmones, o čia mane patį apkaltino, kad esu teroristas.
Tai neįtikėtina.
- Kaip su jumis elgėsi paprasti austrai?
- Prisimenu vieną įvykį, kai prie manęs priėjo mano amžiaus oro uosto darbuotojas. Jis jau žinojo, kas aš esu. Pradėjome kalbėti, jis pasisiūlė nubėgti ir nupirkti man alaus. Alaus aš, žinoma, atsisakiau, tik paprašiau, kad rastų man bilietą į Rusijos oro linijų bendrovės lėktuvą.
- Ar Rusija padarė viską, kad jums padėtų?
- Manau, kad Rusija turi kažkaip reaguoti į mano suėmimą Austrijoje. Galbūt Lietuvai reikėtų nusiųsti notą ar panašų pareiškimą.
Šalis turi ginti karius, kurie atlikdami specialias užduotis rizikuodavo gyvybėmis kovodami su terorizmu ir ekstremizmu. Jei, neduokdie, reikalas nueitų iki Hagos tribunolo, tai šiandien – aš, o rytoj tokių gali būti dešimtys tūkstančių. Šiandien Lietuva, o rytoj – Latvija arba Estija.
- Kaip jūs manote, ko siekia Baltijos šalys?
- Manau, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tikslas vienas – kad Rusija suteiktų kokių nors lengvatų. Pavyzdžiui, energetikos srityje, sumažintų naftos arba dujų kainas.
Žvelgiant iš politinės perspektyvos, Lietuvos valdžia abejoja veiksmų ir įsakymų, kuriuos tuo metu davė vyriausiasis šalies vadas Michailas Gorbačiovas, teisėtumu. Aš kariškis ir vykdžiau veiksmus Sovietų Sąjungos teritorijoje. Nurodymai buvo siunčiami skirtingiems padaliniams. Kalbėti apie tai, ar buvo įsakymas, ar nebuvo, paprasčiausiai kvaila.
Mūsų veiksmai buvo teisėti, nes jie buvo vykdomi vyriausiojo vado įsakymų pagrindu.