Reportažą "A.Breivikas norėjo nužudyti 45 tūkst. žmonių, sužeisti - milijoną" žiūrėkite čia.
„Tuo laikotarpiu visiškai nieko nežinojau ir buvau apolitiškas,
tačiau jo absoliuti nepagarba mano kultūrai (ir visai Vakarų
kultūrai) įžiebė mano domėjimąsi ja ir aistrą jai“, - rašo
Norvegiją sukrėtusių kruvinų penktadienio išpuolių - sprogdinimo
ir masinių šaudynių - įtariamasis savo 1 500 puslapių manifeste.
Pasak 32 metų norvego, paskutiniu lašu, perpildžiusi jo
kantrybės taurę, tapo NATO pajėgų vykdytas Serbijos bombardavimas
1999-aisiais, nes jis prijautė serbams, siekusiems susidoroti su
etniniais albanais musulmonais Kosove.
Po metų A.Behringas Breivikas teigia suvokęs, kad to, ką jis
vadina „Europos islamizacija“, taikiomis priemonėmis sustabdyti
nebeįmanoma.
Policija ir norvego advokatas nurodė, kad jis prisipažino dėl
penktadienio sprogdinimo prie vyriausybinio pastato Osle ir kiek
vėliau tą pačią dieną surengtų žudynių valdančiosios Darbo
partijos jaunimo sueigoje vienoje saloje, bet neigia savo kriminalinę
atsakomybę. Per šiuos išpuolius žuvo mažiausiai 93 žmonės.
A.Behringo Breiviko manifeste surašyti įvykiai, sustiprinę jo
panieką musulmonams ir „marksistams“, kuriuos jis kaltino dėl
multikultūralizmo Europoje. Norvegas užsimena, kad jo draugai nė
nenutuokė, ką jis rezga. Tai patvirtina ir kelių žmonių,
bendravusių su šiuo tyliu šviesiaplaukiu vyriškiu, pasisakymai.
Šiaurės Rytų universiteto Bostone, Masačusetse profesorius
Jackas Levinas, parašęs virtinę knygų apie daug
žmonių nužudžiusius nusikaltėlius, sakė, kad manifestas leidžia
A.Behringui Breivikui parodyti save labiau žmogiškesniu.
„Jo dėka žudikas labiau panašus į auką, o ne piktadarį“, -
sakė J.Levinas.
Nuo 2009-ųjų rugsėjo iki praėjusių metų spalio A. Behringas
Breivikas parašė daugiau nei 70 žinučių Norvegijos tinklalapyje
„Dokument.no“, kuriame išsakomas kritiškas požiūris į islamą ir
imigraciją. Viename komentarų būsimas žudikas pasisako už idėją
įkurti ultrakonservatyvų Europos arbatėlės judėjimą.
2009 metų gruodį A.Behringas Breivikas pasirodė tinklalapio
darbuotojų organizuotame susitikime.
„Jis atrodė kiek keistokas. Kaip buvo matyti iš jo įrašų, jis
akivaizdžiai daug skaitė, bet nelabai suvokė“, - sakė tinklalapio
redaktorius Hansas Rustadas.
Tačiau H.Rustadas pabrėžė, jog jis nė nenutuokė apie
kruvinus A.Behringo Breiviko planus.
„Kiti žmonės dėsto panašius įsitikinimus internete, tačiau
jie nesiima veiksmų ir netampa masiniais žudikais. Taigi, kaip
galima tai numatyti?“ - sakė jis naujienų agentūrai AP.
Manifeste A.Behringas Breivikas apibūdina save kaip konservatyvų
krikščionį, patriotą ir nacionalistą. Jis su panieka žiūri į
neonacius, kuriuos vadina „ūmaus būdo neprivilegijuotais rasistais
skustagalviais“.
„Niekuomet nebuvau skustagalvis. Jų aprangos stilius ir muzikinis
skonis man nemalonus. Man nuomone, jie per daug radikalūs“, - rašo
A.B.Breivikas.
Dalis A.Behringo Breiviko dokumento beveik pažodžiui atkartoja
kelis pirmuosius sprogdintojo Theodore'o Johno Kaczynski, kuris žinomas „Unabomberio“ slapyvardžiu,
manifesto prieš technologinę pažangą puslapius.
Th.J.Kaczynski šiuo metu atlieka bausmę JAV federaliniame
kalėjime už tai, kad laikotarpiu nuo aštuntojo iki dešimtojo
dešimtmečio paštu siuntinėjo bombas, kurios nusinešė tris
gyvybes, o dar 23 žmones sužeidė.
A.Behringas Breivikas savo dokumente necituoja „Unabomberio“,
tačiau pateikia daugybės kitų žmonių išsakytas mintis.
Tačiau „kairuoliškumą“, kuris buvo pagrindinis Th.J.Kaczynski
taikinys, jis pakeitė žodžiais „multikultūralizmas“ ir
„kultūrinis marksizmas“.
Pavyzdžiui, Th.J.Kaczynski rašė: „Viena iš labiausiai
paplitusių mūsų pasaulio beprotybės apraiškų yra
kairuoliškumas, tad kairuoliškumo psichologijos aptarimas gali būti
laikomas įvadu į šiuolaikinės visuomenės problemų apskritai
aptarimą“.
O A.Behringas Breivikas savo manifeste rašo: „Viena iš
labiausiai paplitusių mūsų pasaulio beprotybės apraiškų yra
multikultūralizmas, tad multikultūralizmo psichologijos aptarimas
gali būti laikomas įvadu į Vakarų Europos problemų apskritai
aptarimą“.
Viduriniosios klasės šeimoje Osle augęs A.Behringas Breivikas
savo auklėjimą vadina privilegijuotu, nors jo tėvai išsiskyrė,
kai jam tebuvo vieneri, ir jo ryšiai su tėvu paauglystėje visiškai
nutrūko. Būsimo žudiko tėvai pasuko skirtingais keliais, kai
šeima gyveno Londone, kur Anderso tėvas diplomatas Jensas Breivikas
dirbo Norvegijos ambasadoje.
Norvegijos ambasados Londone atstovas spaudai Steinas Iversenas
patvirtino, kad Jensas Breivikas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje
dirbo diplomatinėje atstovybėje, tačiau atsisakė kalbėti apie
savo ryšius su įtariamuoju Osle.
A.Behringas Breivikas rašė, kad abu jo tėvai rėmė Norvegijos
centro kairės pakraipos Darbo partiją, į kurią, jo įsitikinimu,
yra infiltravęsi marksistai.
Anderso motina laimėjo teisinę kovą su buvusiu vyru dėl vaiko
globos, tačiau jis dar kurį laiką reguliariai lankė tėvą ir jo
naująją žmoną Prancūzijoje, kur jie tuo metu buvo įsikūrę. Vis
dėlto kai Andersui suėjo penkiolika metų, jo ryšiai su tėvu
nutrūko.
Jensas Breivikas norvegų laikraščiui VG sakė, kad jo ryšiai
su sūnumi nutrūko 1995 metais, tačiau tai įvyko Anderso
iniciatyva.
„Niekuomet kartu negyvenome, tačiau palaikėme ryšius, kai jis
dar buvo vaikas, - pasakojo jau pensijoje esantis ir Prancūzijoje
tebegyvenantis J.Breivikas. - Vaikystėje jis buvo paprastas, bet
uždaras berniukas. Tuo laikotarpiu jo nedomino politika“.
A.Behringo Breiviko motina gyvena gebenėmis apaugusiame
plytiniame daugiabutyje Oslo vakarinėje dalyje. Moterį šiuo metu
saugo policija. Kaimynai pasakojo jau kurį laiką prieš žudynes jos
nematę. Policija nurodė kalbėjusi su moterimi, kuri pasakė
pareigūnams nieko nežinojusi apie savo sūnaus planus.
Savo manifeste A.Behringas Breivikas rašo, kad jo vaikystėje
nebūta neigiamų potyrių, nors jis turėjo tam tikrų nesutarimų su
motina, kurią apibūdina kaip „nuosaikią feministę“.
„Nepritariu superliberaliam, matriarchatiniam auklėjimui, nors
visiška disciplinos stoka prisidėjo prie to, kad buvau tam tikru
mastu feminizuotas“, - sakė jis.
Tačiau A.Behringas Breivikas tvirtina, kad jam niekuomet nestigo
drąsos. „Jei kyla grėsmė man ar mano draugams, net jei mūsų
padėtis nepalankesnė, mes drąsiai sutinkame savo priešus, o ne
paklūstame ir leidžiamės būti pažeminti“, - rašo jis.
Pasak A.Behringo Breiviko, toks požiūris nebūdingas etniniams
norvegams, kurie linkę „prileisti į kelnes“.
Įvairiose Norvegijos interneto svetainėse paskelbtuose
komentaruose, kurie priskiriami A.Behringui Breivikui, jis kaltina
europines kairiosios pakraipos partijas, esą jos sunaikino senojo
žemyno krikščioniškąjį paveldą, atvėrusios kelią masinei
musulmonų imigracijai.
Pasak A.Behringo Breiviko, jis užmezgė kontaktus su
bendraminčiais iš įvairių Europos šalių. Įkvėpti tamplierių -
viduramžių ordino, įsteigto krikščionių maldininkams Šventojoje
Žemėje ginti po Pirmojo kryžiaus žygio, kurį kartais garbina
baltųjų dominavimo šalininkai, jie drauge įkūrė savo ordiną,
kurio tikslas - iki 2083 metų surengus virtinę perversmų perimti
valdžią Europoje.
Norvegijos policija nurodė negalinti pasakyti, ar tokia grupė,
apie kurią rašo A.Behringas Breivikas, iš tiesų egzistuoja.
Du saugumo pareigūnai iš Europos, pageidavę neskelbti savo
pavardžių, sakė, kad turi duomenų apie suintensyvėjusias
diskusijas internete, kuriose dalyvauja asmenys, tvirtinantys, jog
priklauso grupei, pasivadinusiai „Naujieji riteriai tamplieriai“.
A.Behringas Breivikas rašo, jog mėgino įsitraukti į vidaus
politiką, todėl įstojo į Pažangos partiją - populistinę
opozicinę politinę jėgą, raginančią griežčiau kontroliuoti
imigraciją. Jis tvirtina, jog buvo populiarus partijoje ir prieš
septynerius metus per plauką nebuvo išrinktas į Oslo miesto
tarybą.
„Tai jis įsivaizdavo“, - sakė Joeranas Kallmyras (Joranas
Kalmiuras), kurį A.Behringas Breivikas apibūdino kaip savo
„varžovą“ partijoje.
Per dvejus narystės metus A.Behringas Breivikas dalyvavo vos
penkiuose ar šešiuose partiečių susitikimuose ir galiausiai tyliai
išstojo iš partijos, sakė J.Kallmyras, kuris dabar yra Oslo
vicemeras.
„Jis buvo labai tylus, netgi drovus. Atrodė kaip gerai
išsilavinęs žmogus. Jis vilkėdavo labai gerus drabužius ir
būdavo labai mandagus. Jis visąlaik ryšėdavo kaklaraištį“, -
pasakojo J.Kallmyras.
„Nemačiau jokių požymių, kad jis išgyvena asmenybės
skilimas“, - pridūrė vicemeras.
A.Behringas Breivikas apie pasitraukimą iš Pažangos partijos
pranešė paskelbęs laišką viename interneto forume, kuriame
rašė, kad ši partija yra per daug atvira „daugiakultūriniams
reikalavimams“ ir „pragaištingoms humanizmo idėjoms“.