Reportažą "A.Breivikas norėjo nužudyti 45 tūkst. žmonių, sužeisti - milijoną" žiūrėkite čia.
Į klausimą, kaip jam pavyko gyventi dvigubą gyvenimą beveik dešimtmetį ruošiant išpuolį, A.B.Breivikas atsakė, jog buvo labai sunku savo planus nuslėpti nuo artimiausių žmonių: „Supratau, kad bet kokia išpažintis įstums juos į pavojingą situaciją. Juk anksčiau ar vėliau jie bus tardomi teisėsaugos pareigūnų – nenorėjau draugams užtraukti bėdos.“
Itin aktyviai A.B.Breivikas reiškėsi portale dokument.no, kuriame publikuojamos radikalios nuomonės imigracijos ir islamo temomis. Norvegas per metus nuo 2009 metų spalio paliko per 70 žinučių.
Šis portalas šeštadienį buvo uždarytas. Portalo įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Hansas Rustadas prisimena prieš kelerius metus bendravęs su juo gyvai – per autorių ir gerbėjų susitikimą: „Mačiausi su juo per vieną susitikimų – Izraelyje ar Norvegijoje, neprisimenu kur tiksliai. Mes nevertinome jo rimtai. Jis kalbėdavo daug, tačiau atrodė, jog ne viską, ką kalba, supranta“, – teigė žurnalistas ir patikino, kad nė karto negirdėjo apie jo ruošiamą manifestą ar išpuolį.
Kitas dokument.no susitikime dalyvavusių norvegų teigė girdėjęs kelias A.B.Breiviko išsakytas mintis, todėl A.Brfeivikas jam pasirodė „nesubrendęs“.
Vengė viešų pasisakymų
Socialiniame tinkle „Facebook“ buvusi A.Breiviko draugė, Švedijos demokratų partijos narė Camilla teigė buvusi pritrenkta, kai sužinojo, kad žudynių kaltininkas – jos internetinis bičiulis.
Camilla tikino A.B.Breiviko tikrovėje nepažinojusi: „Priklausiau keletai Švedijos demokratų grupių internete, tad į mano draugų sąrašą siūlėsi ne vienas nacionalistas.“
Žudiko anketa socialiniame tinkle jau ištrinta. Camilla teigė, jog nė vienas viešas A.B.Breiviko įrašas neleido pamanyti, jog vyras ruošiasi žmogžudiškam išpuoliui.