A.B.Breivikas prisipažino, kad vaikystėje dažnai leisdavęs laiką su grupe pakistaniečių, nuo kurių mažiausiai aštuonis kartus gavo į kaulus, o vieną kartą tie draugai jam netgi sulaužę nosį.
Būdamas 16-os A.B.Breivikas nutraukė santykius su ligtol geriausiu draugu laikytu pakistaniečiu ir netrukus ėmė manyti, kad imigrantai kenkia jo šaliai.
Savo manifeste norvegas skiria ir daugiau dėmesio savo asmeniniams patyrimams. Antai savo motiną ir kitus šeimos narius jis niekina dėl jų neva pasigautų venerinių ligų.
Tačiau psichologai linkę manyti, kad A.B.Breiviko motyvai tapti masiniu žudiku siekia kur kas toliau nei jo asmeninio gyvenimo įvykiai.
Pats norvegas savo manifeste daug dėmesio skiria, jo požiūriu, politinėms ir visuomeninėms problemoms. Be kita ko, jis smerkė Vakarų integracinę politiką ir ragino sukilti į kryžiaus žygį prieš musulmonus.