Hagoje buvo sukurta speciali ekspertų grupė, peržiūrėsianti
duomenų bazes apie žinomus didelį pavojų keliančius dešiniojo
sparno ekstremistus ir padėsianti Norvegijos policijai išnagrinėti
1 500 puslapių „manifestą“, kurį A.Behringas Breivikas paskelbė
internete likus kelioms valandoms iki vienų iš tragiškiausių
žudynių pokario Europoje.
Europolo direktorius Robas Wainwrightas sakė,
jog laiške, adresuotame Londono policijos kovos su terorizmo skyriaus
naujajai vadovei Cressidai Dick, jis prašo skirti
tyrėjų grupei daugiau Skotland Jardo pareigūnų.
Tokią būtinybę jis argumentavo tuo, kad kai A.Behringas Breivikas užsiminė apie savo ryšius su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis Britanijoje.
Šiuo metu į Hagoje dirbančią ekspertų grupę komandiruoti
apie 50 pareigūnų, tarp jų keli detektyvai iš Jungtinės
Karalystės.
Savo manifeste A.Behringas Breivikas savo mokytoju vadina vieną
anglą, kurį jis vadina Richardu. 32 metų vyras teigia,
kad į smurtinio ekstremizmo apologetų gretas jis įsitraukė per
2002 metais vykusį nedidelį susitikimą Londone, kur panašių
pažiūrų veikėjai susitarė „reformuoti“ sukarintą grupuotę
„Europos riteriai tamplieriai“ („Knights Templar Europe“), kurios
tikslas - „perimti politinę ir karinę valdžią Vakarų Europos
šalyse ir įgyvendinti konservatyvią kultūrinę ir politinę
programą“.
Šios grupuotės pavadinimas siejamas su viduramžiais veikusiu
Tamplierių riterių ordinu, dalyvavusių kryžiaus žygiuose. Ji
neturi jokių ryšių su seniai veikiančia organizacija „Knights
Templar International“, siekiančia „ kurti taikos ir supratimo tiltus
visame pasaulyje“. Šis judėjimas anksčiau paskelbė pranešimą,
smerkiantį A.Behringo Breiviko „beprasmius teroro išpuolius“.
Savo manifeste A.Behringas Breivikas tvirtina, jog susitikimas
Londone buvo ne „stereotipinė „dešiniųjų“ sueiga, pilnas ūmaus
būdo neprivilegijuotų rasistų skustagalvių“ - ten esą buvo
susirinkę sėkmingi verslininkai, „verslo arba politikos lyderiai,
kai kurie su šeimomis, daugiausiai konservatyvių pažiūrų
krikščionys, bet taip pat kai kurie agnostikai ir netgi ateistai“.
Pasak A.Behringo Breiviko, šis ultradešiniųjų pažiūrų
aktyvistų būrys susirinko Londone iš visos Europos, tačiau dauguma
dalyvių anksčiau vienas kito nepažinojo.
Dalyvių jis neįvardijo, tačiau teigė, jog du, tarp jų
susirinkimo pirmininkas, buvo britai. Tarp jų taip pat buvo
prancūzas, vokietis, olandas, graikas, rusas ir serbas.
„Jie (organizatoriai) akivaizdžiai pageidavo kūrybingų,
pragmatiškų [sic!] asmenų, kurie gebėtų neatskleisti informacijos
savo artimiesiems ir kurie niekaip nebuvo pažymėti savo
vyriausybių“, - rašo manifesto autorius.
A.Behringas Breivikas nurodė, jo tuo metu jam buvo 23 metai ir
kad jis buvo jauniausias šio susitikimo dalyvis. Norvegas teigia, jog
su kitais šios grupės nariais buvo suvestas vieno „serbų
kryžininkų komandoro“.
Suvažiavimo pabaigoje A.Behringas Breivikas buvo „įšventintas
aštuntuoju riteriu justiciarijumi (organizacijoje) „PCCTS Knights
Templar Europe“. Šiuo titulu jis taip pat įvardijo save paskutiniame
tinklaraščio įraše, prieš pradedamas vykdyti atakas praeitą
penktadienį.
PCCTS, kaip manifeste paaiškina pats žudikas, reiškia „Pauperes
commilitones Christi Templique Solomonici“ - „Vargšai Kristaus ir
Saliamono šventyklos kariai“.l
A.Behringas Breivikas tvirtina, jog būtent šiame susitikime
susidraugavo su savo mokytoju britu.
Norvegas nurodė, kad su „Richardu“, kuris pasirinko slapyvardį,
susijusį su Anglijos karaliumi Ričardu Liūtaširdžiu,
išgarsėjusiu Kryžiaus karų laikais, jį siejo „palyginti artimi
ryšiai“.