Nors visa Norvegija toliau gedi, šalyje jau atsinaujino diskusijos apie imigrantus.
Esą gali būti, kad Norvegijoje yra ir gerokai daugiau panašią neapykantą, kuri gali bet kada virsti tragedija, jaučiančių žmonių. Galbūt jiems A.B.Breivikas – netgi didvyris.
Tačiau ar dvigubos praėjusio penktadienio žudynės tikrai yra ženklas, kad daugiakultūrės visuomenės modelis žlunga ar jau yra žlugęs?
Stiprėja nacionalizmas?
Norvegijos sostinė Oslas žavi daugelį – jis vadinamas vienu maloniausių miestų Europoje.
Tačiau Oslų yra du. Vakarinė miesto dalis turtinga ir saugi, o joje gyvena daugiausia šviesios odos spalvos žmonės. Rytinėje dalyje gerokai daugiau skurdo ir nusikaltimų. Gerokai daugiau ir tamsesnio gymio imigrantų – daugiausia musulmonų.
Dėl tokių susiskirstymo kvartalais tendencijų Norvegijos miestuose labiausiai ir šiaušiasi prieš imigrantus nusistačiusios šalies politinės partijos.
Garsiausia jų – Pažangos partija – šiuo metu pagal savo narių skaičių parlamente nusileidžia tik valdančiajai Darbo partijai.
Tokių gana radikalių politinių jėgų išpopuliarėjimas, kai kurių apžvalgininkų manymu, liudija stiprėjančias nacionalistines tendencijas liberaliojoje Norvegijoje.
Problemos kuriamos dirbtinai
Bet ar tikrai imigrantai iš musulmonų šalių lemia Norvegijos islamizaciją? Juk šalyje 4,9 mln. gyventojų, iš jų 550 tūkst. – imigrantai, o tai – vos 11 proc. šalies gyventojų.
Be to, 42 procentai iš kitų šalių kilusių atvykėlių turi Norvegijos pilietybę, o maždaug pusė imigrantų yra europiečiai – lenkai, švedai, lietuviai, į Norvegiją vykstantys dėl didesnių atlyginimų.
„Aš nuoširdžiai nesuprantu, mano manymu, dirbtinai kuriamos problemos. Skiriasi Oslo kvartalai? O kur jie nesiskiria? Juk taip pat yra ir Los Andžele, Berlyne”, – „Lietuvos rytui” vakar teigė 25 metų norvegas Tony Hauglandas.
„Osle gyvenau 8 metus. Šimtus kartų lankiausi imigrantų rajonuose ir nė sykio nebuvau išsigandęs. Ten kaip tik įdomu – tuose kvartaluose apstu parduotuvėlių, kurių nerasi pagrindinėse prekybinėse gatvėse. Jamaikietis man kartą susuko labai linksmą šukuoseną – kuo tai blogai?” – klausė norvegas.
Nenori skirstyti žmonių
Vis dėlto ir T.Hauglandas, ir daugelis norvegų sutinka, kad vadinamieji getai, kuriuose didžiąją dalį gyventojų sudaro imigrantai, iš tiesų yra problema.
Problema ne tiek dėl saugumo, kiek dėl stringančio atvykėlių įsitraukimo į Norvegijos visuomenę. Pavyzdžiui, rytiniame Oslo Furuseto rajone gyvena beveik vien tik musulmonai.
„Kai atsikrausčiau 1976 metais, čia gyveno vien norvegai.
Dabar jų tik vienetai, bet ir jie išvyksta. Mano klasėje iš 40 mokinių vos du iš norvegų šeimų, – pasakojo vienoje Furuseto mokykloje norvegų kalbą dėstanti Lisbeth Norloff. – Osle tai – naujas fenomenas.”
„Getai tikrai stabdo imigrantų integraciją, bet tie atvykėliai, kurie iš tiesų nori įsilieti į visuomenę, iš šių rajonų patys išsikrausto. Jie nori įrodyti esantys verti Norvegijos.
Vienas mano draugas prieš kelerius metus buvo vienintelis norvegas savo klasėje. Skirtingai nei daugelis pamanytų, jam ši patirtis labai patiko!
Daugelis norvegų nenori skirstyti žmonių į vietinius ir į atvykusiuosius. Mums svarbu, kad žmonės vieni kitus vertintų už tai, kokie jie yra, o ne už tai, iš kur jie kilę”, – „Lietuvos rytui” teigė T.Hauglandas.
Lietuvius garsina nusikaltimai
* T.Hauglandas „Lietuvos rytui” pareiškė, kad norvegus labiausiai piktina tie imigrantai, kurie labiau prisideda ne prie šalies klestėjimo, o prie nusikalstamumo didėjimo.
* „Daug kas – ypač lenkai ir lietuviai – naudojasi vietos žmonių gerumu, – teigė T.Hauglandas. – Skaičiau, kad apie 80 procentų visų įsilaužimų į automobilius ir automobilių vagysčių Norvegijoje įvykdo lietuviai.”
* „Čia dažnai liūdnai pajuokaujama: jei kelyje pamatysi baltą automobilį „Volkswagen” su lietuviškais numeriais, gali skambinti policijai – lietuviai atvyko vogti”, –pridūrė norvegas.