Nors šiurpias skerdynes surengusio ir savo kaltę pripažinusio
norvego Anderso Behringo Breiviko veiksmai
sunkiai suvokiami tradicinės politikos požiūriu, šiam žmogui,
kuris labai didžiuojasi tuo, kad jo protėviai buvo vikingai, didelę
įtaką padarė per pastaruosius 15 metų plačiai paplitusi
kraštutinių dešiniųjų ideologija.
A.B.Breivikas pirmadienį uždarame teismo posėdyje pareiškė,
jog norėjo, kad jo atakos, nusinešusios 76 žmonių gyvybes,
pasiųstų aiškią žinią Norvegijos kairiojo sparno vyriausybei,
kad ji privalo sustabdyti „šiaurietiškos kultūros dekonstrukciją
ir masinį musulmonų importą“.
„A.B.Breivikas, žinoma, yra vienišas ekstremistas, vienišas
nusikaltėlis“, - naujienų agentūrai AFP sakė Oslo antirasizmo
centro vadovė Kari Helene Partapuoli.
„Tačiau taip pat įdomu pastebėti, kad jis evoliucionavo tam
tikroje socialinėje ir politinėje aplinkoje, kad šios šaudynės
nėra atsitiktinumas. Jis neatėjo iš vakuumo“, - sakė ji.
Pasak K.H.Partapuoli, Norvegijos populistinė dešiniojo sparno
Pažangos partija „labai talentingai pakreipė visuomenės
diskusiją“, taip pat ir smerkdama musulmonus bei užsieniečius.
Šiaurės šalyse iki aštuntojo ir devintojo dešimtmečio beveik
nebuvo ne europiečių bendruomenių, tačiau vėliau jose įsikūrė
šimtai tūkstančių pabėgėlių iš konflikto zonų, tokių kaip
buvusi Jugoslavija, Somalis ar kurdų regionai.
Pavyzdžiui, po 2003 metų JAV vadovaujamos invazijos į Iraką
Švedija priglaudė daugiau pabėgėlių iš šios šalies nei visos
didžiosios Europos valstybės kartu sudėjus, rodo Švedijos
migracijos tarnybos duomenys.
Osle pernai populiariausias vardas, duodamas naujagimiui
berniukui, buvo Mohammedas.
Šiuo metu daugiau nei 10 proc. gyventojų Švedijoje ir
Norvegijoje yra gimę užsienyje, Danijoje šis rodiklis siekia apie 8
procentus. Tarp Oslo gyventojų gimusiųjų užsienyje yra 27 proc., o
kai kuriuose Švedijos priemiesčiuose tokie žmonės sudaro daugiau
nei 80 procentų, rodo oficialūs duomenys.
Prieš imigraciją nusistačiusių populistų dešiniųjų stiprėjimas, prasidėjęs Danijoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, atrodė nesustabdomas.
„Tačiau ksenofobija neišaugo, priešingai, kai kur ji netgi
sumažėjo, galima sakyti, ja buvo klastingai išnaudota politiniais
tikslais“, - sakė Švedijos Geteborgo universiteto politikos mokslų
profesorius Ulfas Bjereldas.
Norvegijos Pažangos partija, kuriai A.B.Breivikas priklausė
kelerius metus, tačiau vėliau išstojo nusprendęs, kad ji yra per
daug nuosaiki, pastaruosiuose rinkimuose užėmė antrą vietą,
gavusi 23 proc. balsų.
„Nevaldoma islamizacija“ yra vienas iš šios partijos lyderės
Siv Jensen mėgstamiausių baubų visuomenei gąsdinti.
Danijoje liberalų ir konservatorių mažumos vyriausybei nuo 2001
metų buvo būtina Danijos liaudies partijos parama parlamente. Tai
sudarė idealias sąlygas šiai dešiniojo sparno politinei jėgai
skleisti savo idėjas.
Švedijos demokratų partija, kurios šūkis - „Švediška
Švedija“, rugsėjį pateko į parlamentą, sukeldama politinį
žemės drebėjimą, kuris po septynių mėnesių pasikartojo
Suomijoje - ten populistinė partija „Tikrieji suomiai“ surinko 19
proc. balsų.
Šiaurės šalių kraštutiniai dešinieji dabar taip
įsitvirtinę politiniame isteblišmente, kad, pasak ekspertų,
nebetinka juos vadinti „radikalais“.
„Jie įsitvirtinę, dabar jie yra dalis vyraujančios politinės
srovės“, - neseniai naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinių
ir populistinių judėjimų ekspertas iš Švedijos Andersas
Hellstroemas.
Tačiau kraštutinių dešiniųjų radikalusis sparnas yra
„padrikas, be struktūros“, sakė Skandinavijos ekspertas prancūzas
Cyrilas Coulet.
„Norvegijoje, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, esama
žmonių, susijusių su socialiniais tinklais, nedidelėmis
skustagalvių grupėmis, kurie rengia atakas prieš užsieniečius“, -
sakė jis.